Sausio 12, trečiadienis.

Nuvarytus arklius nušauna?

Čia apie mane šiandien. Nusprendžiau – jei jau į profesionalų rankas, tai į profesionalų  Taigi susitariau su trenere sporto klube, kad sudarytų man normalią programą, o tai sportuoju, kaip moku (natūralu, kad kartais nusigrybauju)…. Nepasakosiu detaliai, bet faktas, kai kiekvieną tavo judesį stebi (ir taiso!) profesionalas, sportas yra kitoks. Na, toks tikresnis – nenusimuilinsi juk, kai stebi budri akis

Kol sportavau – lyg ir nieko. Na, puse velnio. Kai kurie pratimai netgi visai mieli ir nesunkūs.  Ir trenerė patiko ir tiko Padariusi vieną laaaabai bjaurų pratimą (o nuo juo gi dega celiulitas!) garsiai išreiškiau mintį, kad galėtų ateiti į madą barokinio tipo moterys. Kaip būtų paprasta! Jokių sportų, jokių kančių skaičiuojant, ką valgai “O ką darytų tada tos, nuo podiumo?” – paklausė trenerė. “Tegul jos kankinasi ir augina svorį, kaip kad mes dabar metam” Tokių pokalbių fone šiaip ne taip baigiau treniruotę, gavau instrukciją, kaip sportuoti toliau, nurodymą “laikyti nugarą” ir nuėjau paguldyti savo pavargusį kūną į pirtelę.

Kad nebūtų per mažai, iš sporto klubo pasukau tiesiai į pramogų sostinę, toliau vykdyti projekto “Nauji batai”. Sunkiai man sekasi su tais batais, nes kiekviena parduotuvė vilioja nuolaidomis, o aš kaip šarka, bent trumpam turiu įkišti nosį, pasižiūrėti “ką duoda”. Nors esu sau pažadėjusi – jokių rūbų, kol nesukūsiu. Bet va taip landžiojant po parduotuves, batai antrą dieną liko nenupirkti. Tai modelis ne tas, tai kaina nedžiugina, o gal tiesiog aš – per daug pavargusi ir nebegraži sau. O kai sau negraži – kokie gi batai atrodys gražiai?

Išeidama nupirkau sūnui “MacDonalds”. Šiaip esu prieš jo produkciją (nors neslėpsiu – ledams ir ledų kokteiliams aname gyvenime kartais nusidėdavau ). Na, bet “kūdikis” kaip ir visą dieną lovą pareigingai gydosi, geria arbatas litrais, o mamos širdis tokiais atvejais minkšta ir leidžia daugiau nei įprastai. Taip ir išžygiavau – tokia visa sveikuoliškai besimaitinanti, po sportų – bet su MacDonaldo maišu Mintyse sau pasišypsojau ir pagalvojau, kaip negalima niekada nereikia mąstyti stereotipais. Juk kažkas mane pamatęs galėjo pagalvoti, kad “jai tai tikrai makdondo mažiausia reikėtų”, ir jam net mintis nekiltų, kad aš jau beveik savaitę maitinuosi teisingai ir saikingai

Beje, labai įdomūs potyriai dėl svorio. Pamenu, kai lieknėjau prieš 6 metus, net pabusti būdavo lengviau dėl smalsumo – kiek sversiu šiandien. Dabar ramiai lipu ant svarstyklių, pasižymiu ir kažkaip bent jau kol kas, svarstyklių rodmenys – man antroje vietoje. Gal dėl to, kad tai, kas virš 70 man vistiek yra daug, ir ne taip seniai atsirado? Šį kartą labiau fokusuojuosi, kad įsitekti į savo dienos kalorijas, “taupausi” saldumynus (jau kelinta diena atspari darbiniam šokolodui ir namų saldainių dėžei), galvoju, ką šiandien reikės parašyti…. O dabar dar sportas… Ž0džiu – kai svarstyklės pradės rodyti 69 ir mažiau, tuomet ir prasidės tikrasis džiaugsmas

Rytoj atvažiuoja seniai matyta draugė, su kuria visada be galo linksma Gręsia išbandymas Bet jau iš anksto esu nusiteikusi, kad leisiu sau daugiau Turiu omeny, putojančio vyno ne vieną taurę

Iki susitikimo, manau, šeštadienį

aiškiai jaučianti, kad turi kažkokių raumenų,

Saulė

Sausio 11, antradienis.

Vakar po sporto pasijutau labai alkana, bet nori nenori turėjau nuvažiuoti į PC apsipirkti. Va ten mane, einančią pro bandelių skyrių, užplūdo mintys apie tai, kad pasaulyje yra per daug skanaus maisto… Akimirkai pasvajojau nusipirkti sviestinę bandelę ir čia pat suvalgyti…. Sveikas protas tarė lemiamą žodį, kad tai yra tiesiog alkio sukelta emocija, iš tiesų tos bandelės nei labai skanios, nei šiaip – ne tas maistas, su kuriuo būtų verta nusidėti. Na, kaip sakant, jei jau vogti – tai milijoną, jei jau griešyti maistu – tai jau geriau kokiu tiramisu ar šokoladiniu sufle, o ne maximine bandele.

Gerai, kad turėjau sąrašą, kuris padėjo greituoju būdu susirinkti reikiamus produktus ir neužsibūti pavojaus zonoje. Tačiau važiuodama namo vistiek galvojau, kodėl pasaulyje yra tiek daug skanaus maisto Moralas – neikite į maisto parduotuvę alkani

Grįžusi radau savo kūdikį (na, jam 15 metų ) visą degantį lovoje jam nebūdingu metu  Natūralu, kad mano vakarienė buvo iškeista į temperatūros matavimą, arbatos virimą, vaistų paiešką ir šiaip, nebe tas buvo galvoje… O kai galų gale kai jau prisėdau, tai labai sunkiai gavosi ramiai ir lėtai valgyti. Žodžiu, dieną baigiau kažkaip nei šiaip nei taip, lygiai taip pat prasidėjo ir šis rytas. Pusryčiai nusivėlino, pietų pavalgyti nespėjau, nes išvažiavau į susitikimą. Žinodama, kuo baigiasi nevalgymo pertraukos (net bandelės tampa grieko vertu taikiniu….), pakeliui suvalgiau savo pietų dalį, t.y. duonos riekę. Lėtai, elegantiškai stovėdama prie šviesoforo kramčiau juodą duoną ir mąsčiau, kad turiu išmokti prisitaikyti, nes tokių situacijų pasitaikys nuolat Nebus taip, kad sėdėsiu namie ir pagal žadintuvą valgysiu.

Pas klientą neatsisakiau baltos kavos, bet vazoje padėtiems Rafaello tariau nebylų “ne”. Aš turiu limitą saldumynams, tam reikalui net atsidariau asorti dėžutę namie… Bet didžiausias malonumas suvalgyti savo “dozę” namie, lovoje, prie uždegtos žvakės (kad būtų didesnis pasitenkinimas )

Grįžau namo alkana (oj, kaip negerai…) ir tokiu laiku, kai nei pietūs, nei vakarienė. Kad galėčiau blaiviai mąstyti, suvalgiau vieną morką ir nusprendžiau pasigaminti ką nors iš pietų meniu, o vakarienę sujungti su priešnakčiais ir įjungus fantaziją, bei suskaičiavus likusias kalorijas, ką nors suvalgyti šiaip.

Kūdikis sveiksta, darbe nieko gero nenuveikiau,  suplyšo batai, vienam forume buvau išvadinta per daug pakylėta, svarstyklės rodo mažiau. Tiek tad žinių

Važiuoju į pramogų sostinę pirkti batų. Galiu legaliai sau leisti

C’est la vie

Saulė

Sausio 10, pirmadienis

Daug nerašysiu, nes lekiu sportuoti.

Pasidžiaugsiu tik, kad mane užplūdo pakili nuotaika! Važiavau į darbą dainuodama ir taip linksmindama vairuotojus prie šviesoforų sankryžose Gerai, kad neuždėjo baudų už dainavimą vairuojant Pakilios nuotaikos priežastis – aš galiu valgyti, būti soti, nesijausti alkana ir garantuotai numesiu svorio. Na, toks žinojimas aplankė, nors tu ką

Kai namie pasidariau salotų su permezanu neštis į darbą, nusistebėjau, kiek čia to maisto daug gaunasi, o kalorijų nedaug. Atrodo, tai kaip čia reikia tą svorį užsiauginti, kai žmogus realiai pasisotina nuo tiek nedaug maisto  Savo pavakarių, bijau, kad net nesuvalgysiu – kažkaip visko per daug atrodo. Nors kalu sau į galvą – kad jokių ektrymų, aš ne tik lieknėju. Svarbiausia – aš mokausi valgyti saikingai ir lėtai. Ir neperlenkti lazdos su jokiomis dietomis ir nevalgymais. Kaip jau esu įsitikinusi – tai grįžta su kaupu… (ir nusėda kaupas būtent ant šlaunų ir ant pilvo. Jei nusėstų ant krūtinės – tada tikrai nesiskūsčiau… )

Dar tokiomis dienomis kaip ši (kai viskas atrodo įmanoma ir paprasta), mėgstu mintimis paauklėti kitus žmones Mintimis – nes jau esu pakankamai subrendusi, kad savo nuomonę pasilaikyčiau sau Tiesiog tokiais momentais man atrodo nesuprantama, kaip žmonės gali taip savęs neprisižiūrėti (aha, kalba ta, kuri per metus sugebėjo užsiridenti ant savęs 8 kg… ) Pamenu, dar per ankstesnį lieknėjimą prieš 6 metus, negalėdavau žiūrėti, kai kokia stora moteriškė prisidėjusi cepelinų arba vėdarų, užsipylusi ant jų riebaus spirgų padažo, įsipylusi sriubos, dar kokio saldaus kompoto su bandele puškuoja susimokėti. Mintyse galvodavau, kad “aišku, ji visiems pasakoja, kad negali sukūsti, nes tokie jos genai, o ji šiaip nieko nevalgo”. Atrodydavo, kad va, prieisiu, pasakysiu, kaip reikia gyventi ir maitintis ir viskas bus jai aišku. Galiu pasidžiaugti, kad su laiku save išauklėjau (vis dar auklėju ), dabar tos mintys ateina tik momentiškai ir labai greitai būna nugęsintos, kad  tai ne mano reikalas Kažin, iki senatvės save išauklėsiu, ar kaip tik, kai pasensiu, tai dar labiau progresuos?

pakiliai nusiteikusi,

Saulė

p.s. Man tikrai niekas nemoka už reklamą (nors mieli Vilkyškių pieninės darbuotojai – tikrai nesupyksiu, jei ir nuspręstumėte sumokėti ), bet noriu pareklamuoti naujai atrastą labai skanų tepamą sūrį su mėlynu pelėsiu – vadinasi Memelblue ir jis turi viso labo 244 kcal. šimte gramų.

Sausio 8, šeštadienis.

Savaitgalis mane baugina labiausia. Jis susijęs su pramogomis, o pramogos – su skaniu maistu, ir, neslėpkim, alkoholiu…. Kitas momentas – net sėdint namie, skaitant knygą ar žiūrint filmą, “ko nors skanaus” norisi labiau, negu važinėjant iš vieno susitikimo į kitą, arba ruošiant pasiūlymus ir sutartis.

Rytas man pateikė siurprizą. Mano svarstyklės parodė 73.1 kg. Tai 1,3 kg. mažiau negu vakar. Suprantu, kad tai skysčiai, ir nusprendžiu, kad savo svorio pokyčius skaičiuosiu būtent nuo to skaičiaus.

Gaila, per vėlai sugalvojau, kad savo pusryčius reikia nufotografuoti – pasirodo vienas kiaušinis, šviežiu baziliku puošti pomidorų griežinėliai, ir juoda duona gali atrodyti išties gražiai ir skaniai Kak v lutchix damax  (kaip geriausiuose namuose)

Dirbant monotonišką darbą dažnai kyla visokių idėjų. Taip ir šiandien, siurbdama grindis, mąsčiau apie tai, ką pasakė Daiva “Esate aukšta, galite iš savęs nulipdyti ką norite”.. Nuo tų minčių perėjau prie to, kad tik ne su savo kūnu galiu kurti beveik ką nori, bet ir šiaip su gyvenimu, kad jei labai pasistengusi, galiu būti ne tik liekna, bet ir užsidirbti pinigų iš man mielos veiklos, mėgautis gyvenimu, keliauti ir šiaip, būti tiesiog laiminga Tiesa, dar nusisamdyti namų tvarkytoją, nes tas kambarių tvarkymas tikrai nėra man maloniausias dalykas Nors tai darant ir gimsta gerų minčių

Pietums išsikepiau baltos žuvies. Na, kepimu to nelabai pavadinčiau, nes tą padaryti šaukšte aliejaus man nepavyko. Todėl mano žuvis  tapo tokia pusiau kepta, pusiau troškinta. Taigi – žuvis, rauginti kopūstai, juodos duonos riekelė… Pati nebūčiau sugalvojusi. Bet skanu

Vakare vis svarsčiau – gamintis vakarienę ar eiti su draugais taurei vyno… Tinginys nugalėjo – į palangę barbenant kažkam panašaus į lietų, į lauką eiti kažkaip nepanorau. Taigi vėlyvai vakarienei pasirinkau vakarykštį variantą, tik ryžius pakeičiau grikiais. Labai patogu. Sūnui – grikių košė, man – troškinys.

Bet ką aš čia. Ne apie maistą susirinkom pakalbėti. Apie lieknumą Aš vis pasvajoju, kaip būtų smagu turėti gražią liekną figūrą ir valgyti ką nori ir kiek nori. Na, kaip tos manekenės, kurios vis pasisako, kad valgo VISKĄ ir nestorėja… Mh.. Būtų įdomu pabūti musele ir pasižiūrėti, kas yra jų VISKAS. Iš to peršasi mintis apie storus žmones, kurie nevalgo NIEKO. Irgi būtų įdomu juos pastebėti O dar įdomiau būtų, jeigu manekenės ir storosios  apsikeistų – pirmosios valgytų NIEKĄ, o antrosios – VISKĄ.

Aš nesu nei viena, nei kita Todėl man tenka vadovautis kažkur internete perskaityta lozungu. Arba valgai ką nori, arba atrodai kaip nori….

visai nealkana

Saulė