Sausio 10, pirmadienis

Daug nerašysiu, nes lekiu sportuoti.

Pasidžiaugsiu tik, kad mane užplūdo pakili nuotaika! Važiavau į darbą dainuodama ir taip linksmindama vairuotojus prie šviesoforų sankryžose Gerai, kad neuždėjo baudų už dainavimą vairuojant Pakilios nuotaikos priežastis – aš galiu valgyti, būti soti, nesijausti alkana ir garantuotai numesiu svorio. Na, toks žinojimas aplankė, nors tu ką

Kai namie pasidariau salotų su permezanu neštis į darbą, nusistebėjau, kiek čia to maisto daug gaunasi, o kalorijų nedaug. Atrodo, tai kaip čia reikia tą svorį užsiauginti, kai žmogus realiai pasisotina nuo tiek nedaug maisto  Savo pavakarių, bijau, kad net nesuvalgysiu – kažkaip visko per daug atrodo. Nors kalu sau į galvą – kad jokių ektrymų, aš ne tik lieknėju. Svarbiausia – aš mokausi valgyti saikingai ir lėtai. Ir neperlenkti lazdos su jokiomis dietomis ir nevalgymais. Kaip jau esu įsitikinusi – tai grįžta su kaupu… (ir nusėda kaupas būtent ant šlaunų ir ant pilvo. Jei nusėstų ant krūtinės – tada tikrai nesiskūsčiau… )

Dar tokiomis dienomis kaip ši (kai viskas atrodo įmanoma ir paprasta), mėgstu mintimis paauklėti kitus žmones Mintimis – nes jau esu pakankamai subrendusi, kad savo nuomonę pasilaikyčiau sau Tiesiog tokiais momentais man atrodo nesuprantama, kaip žmonės gali taip savęs neprisižiūrėti (aha, kalba ta, kuri per metus sugebėjo užsiridenti ant savęs 8 kg… ) Pamenu, dar per ankstesnį lieknėjimą prieš 6 metus, negalėdavau žiūrėti, kai kokia stora moteriškė prisidėjusi cepelinų arba vėdarų, užsipylusi ant jų riebaus spirgų padažo, įsipylusi sriubos, dar kokio saldaus kompoto su bandele puškuoja susimokėti. Mintyse galvodavau, kad “aišku, ji visiems pasakoja, kad negali sukūsti, nes tokie jos genai, o ji šiaip nieko nevalgo”. Atrodydavo, kad va, prieisiu, pasakysiu, kaip reikia gyventi ir maitintis ir viskas bus jai aišku. Galiu pasidžiaugti, kad su laiku save išauklėjau (vis dar auklėju ), dabar tos mintys ateina tik momentiškai ir labai greitai būna nugęsintos, kad  tai ne mano reikalas Kažin, iki senatvės save išauklėsiu, ar kaip tik, kai pasensiu, tai dar labiau progresuos?

pakiliai nusiteikusi,

Saulė

p.s. Man tikrai niekas nemoka už reklamą (nors mieli Vilkyškių pieninės darbuotojai – tikrai nesupyksiu, jei ir nuspręstumėte sumokėti ), bet noriu pareklamuoti naujai atrastą labai skanų tepamą sūrį su mėlynu pelėsiu – vadinasi Memelblue ir jis turi viso labo 244 kcal. šimte gramų.