Sausio 12, trečiadienis.

Nuvarytus arklius nušauna?

Čia apie mane šiandien. Nusprendžiau – jei jau į profesionalų rankas, tai į profesionalų  Taigi susitariau su trenere sporto klube, kad sudarytų man normalią programą, o tai sportuoju, kaip moku (natūralu, kad kartais nusigrybauju)…. Nepasakosiu detaliai, bet faktas, kai kiekvieną tavo judesį stebi (ir taiso!) profesionalas, sportas yra kitoks. Na, toks tikresnis – nenusimuilinsi juk, kai stebi budri akis

Kol sportavau – lyg ir nieko. Na, puse velnio. Kai kurie pratimai netgi visai mieli ir nesunkūs.  Ir trenerė patiko ir tiko Padariusi vieną laaaabai bjaurų pratimą (o nuo juo gi dega celiulitas!) garsiai išreiškiau mintį, kad galėtų ateiti į madą barokinio tipo moterys. Kaip būtų paprasta! Jokių sportų, jokių kančių skaičiuojant, ką valgai “O ką darytų tada tos, nuo podiumo?” – paklausė trenerė. “Tegul jos kankinasi ir augina svorį, kaip kad mes dabar metam” Tokių pokalbių fone šiaip ne taip baigiau treniruotę, gavau instrukciją, kaip sportuoti toliau, nurodymą “laikyti nugarą” ir nuėjau paguldyti savo pavargusį kūną į pirtelę.

Kad nebūtų per mažai, iš sporto klubo pasukau tiesiai į pramogų sostinę, toliau vykdyti projekto “Nauji batai”. Sunkiai man sekasi su tais batais, nes kiekviena parduotuvė vilioja nuolaidomis, o aš kaip šarka, bent trumpam turiu įkišti nosį, pasižiūrėti “ką duoda”. Nors esu sau pažadėjusi – jokių rūbų, kol nesukūsiu. Bet va taip landžiojant po parduotuves, batai antrą dieną liko nenupirkti. Tai modelis ne tas, tai kaina nedžiugina, o gal tiesiog aš – per daug pavargusi ir nebegraži sau. O kai sau negraži – kokie gi batai atrodys gražiai?

Išeidama nupirkau sūnui “MacDonalds”. Šiaip esu prieš jo produkciją (nors neslėpsiu – ledams ir ledų kokteiliams aname gyvenime kartais nusidėdavau ). Na, bet “kūdikis” kaip ir visą dieną lovą pareigingai gydosi, geria arbatas litrais, o mamos širdis tokiais atvejais minkšta ir leidžia daugiau nei įprastai. Taip ir išžygiavau – tokia visa sveikuoliškai besimaitinanti, po sportų – bet su MacDonaldo maišu Mintyse sau pasišypsojau ir pagalvojau, kaip negalima niekada nereikia mąstyti stereotipais. Juk kažkas mane pamatęs galėjo pagalvoti, kad “jai tai tikrai makdondo mažiausia reikėtų”, ir jam net mintis nekiltų, kad aš jau beveik savaitę maitinuosi teisingai ir saikingai

Beje, labai įdomūs potyriai dėl svorio. Pamenu, kai lieknėjau prieš 6 metus, net pabusti būdavo lengviau dėl smalsumo – kiek sversiu šiandien. Dabar ramiai lipu ant svarstyklių, pasižymiu ir kažkaip bent jau kol kas, svarstyklių rodmenys – man antroje vietoje. Gal dėl to, kad tai, kas virš 70 man vistiek yra daug, ir ne taip seniai atsirado? Šį kartą labiau fokusuojuosi, kad įsitekti į savo dienos kalorijas, “taupausi” saldumynus (jau kelinta diena atspari darbiniam šokolodui ir namų saldainių dėžei), galvoju, ką šiandien reikės parašyti…. O dabar dar sportas… Ž0džiu – kai svarstyklės pradės rodyti 69 ir mažiau, tuomet ir prasidės tikrasis džiaugsmas

Rytoj atvažiuoja seniai matyta draugė, su kuria visada be galo linksma Gręsia išbandymas Bet jau iš anksto esu nusiteikusi, kad leisiu sau daugiau Turiu omeny, putojančio vyno ne vieną taurę

Iki susitikimo, manau, šeštadienį

aiškiai jaučianti, kad turi kažkokių raumenų,

Saulė