Sausio 11, antradienis.

Vakar po sporto pasijutau labai alkana, bet nori nenori turėjau nuvažiuoti į PC apsipirkti. Va ten mane, einančią pro bandelių skyrių, užplūdo mintys apie tai, kad pasaulyje yra per daug skanaus maisto… Akimirkai pasvajojau nusipirkti sviestinę bandelę ir čia pat suvalgyti…. Sveikas protas tarė lemiamą žodį, kad tai yra tiesiog alkio sukelta emocija, iš tiesų tos bandelės nei labai skanios, nei šiaip – ne tas maistas, su kuriuo būtų verta nusidėti. Na, kaip sakant, jei jau vogti – tai milijoną, jei jau griešyti maistu – tai jau geriau kokiu tiramisu ar šokoladiniu sufle, o ne maximine bandele.

Gerai, kad turėjau sąrašą, kuris padėjo greituoju būdu susirinkti reikiamus produktus ir neužsibūti pavojaus zonoje. Tačiau važiuodama namo vistiek galvojau, kodėl pasaulyje yra tiek daug skanaus maisto Moralas – neikite į maisto parduotuvę alkani

Grįžusi radau savo kūdikį (na, jam 15 metų ) visą degantį lovoje jam nebūdingu metu  Natūralu, kad mano vakarienė buvo iškeista į temperatūros matavimą, arbatos virimą, vaistų paiešką ir šiaip, nebe tas buvo galvoje… O kai galų gale kai jau prisėdau, tai labai sunkiai gavosi ramiai ir lėtai valgyti. Žodžiu, dieną baigiau kažkaip nei šiaip nei taip, lygiai taip pat prasidėjo ir šis rytas. Pusryčiai nusivėlino, pietų pavalgyti nespėjau, nes išvažiavau į susitikimą. Žinodama, kuo baigiasi nevalgymo pertraukos (net bandelės tampa grieko vertu taikiniu….), pakeliui suvalgiau savo pietų dalį, t.y. duonos riekę. Lėtai, elegantiškai stovėdama prie šviesoforo kramčiau juodą duoną ir mąsčiau, kad turiu išmokti prisitaikyti, nes tokių situacijų pasitaikys nuolat Nebus taip, kad sėdėsiu namie ir pagal žadintuvą valgysiu.

Pas klientą neatsisakiau baltos kavos, bet vazoje padėtiems Rafaello tariau nebylų “ne”. Aš turiu limitą saldumynams, tam reikalui net atsidariau asorti dėžutę namie… Bet didžiausias malonumas suvalgyti savo “dozę” namie, lovoje, prie uždegtos žvakės (kad būtų didesnis pasitenkinimas )

Grįžau namo alkana (oj, kaip negerai…) ir tokiu laiku, kai nei pietūs, nei vakarienė. Kad galėčiau blaiviai mąstyti, suvalgiau vieną morką ir nusprendžiau pasigaminti ką nors iš pietų meniu, o vakarienę sujungti su priešnakčiais ir įjungus fantaziją, bei suskaičiavus likusias kalorijas, ką nors suvalgyti šiaip.

Kūdikis sveiksta, darbe nieko gero nenuveikiau,  suplyšo batai, vienam forume buvau išvadinta per daug pakylėta, svarstyklės rodo mažiau. Tiek tad žinių

Važiuoju į pramogų sostinę pirkti batų. Galiu legaliai sau leisti

C’est la vie

Saulė