Apie vaikų mitybą vegetarų ar veganų šeimose straipsnyje ir mūsų klinikos gydytojos dietologės Ž. Antonovos komentaras.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Naujausi
Gyd. dietologė Žana Antonova
Klausimas. Turiu tokią problemą – ryte negaliu valgyt, t.y. neturiu apetito, noriu tik kavos, o po kavos man pasidaro bloga, kai išgeriu tuščiu skrandžiu. Taip prasidėjo po gimdymo. Neveltui po mėnesio numečiau beveik 10 kg. Gal yra kokie apetitą didinantys vaistai ir pan.? Ela, 23 m.
Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova
Pirmiausia reikia sureguliuoti mitybą. Negerkite kavos nepavalgiusi, ji slopina apetitą. Vietoj to išgerkite stiklinę vandens. Jei atsikėlusi neturite noro valgyti, palaukite 1-2 val. Per tą laiką pasigaminkite sau skanius pusryčius. Suvalgykite tiek, kiek galite, kad ir du šaukštelius. Nepraleidinėkite pagrindinių valgymų, o paskutinį kartą valgykite likus 2 val. iki miego. Pusryčius valgykite kiekvieną rytą. Tokio režimo stenkitės laikytis bent 4 savaites. Vėliau reguliarus valgymas taps įpročiu. Kitokiu atveju reikia ieškoti kitos apetito stokos priežasties.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Gyd. dietologė Žana Antonova
Ilgą laiką buvo manoma, kad valgomosios druskos suvartojimą reikia mažinti, o jos kiekis maiste tiesiogiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad pernelyg mažas valgomosios druskos kiekis taip pat gali būti žalingas sveikatai.
PURE pavadintame tyrime analizuoti 100 000 asmenų duomenys. Jie suskirstyti į tris grupes pagal valgomosios druskos suvartojimą: mažiau nei 3 g, nuo 3 iki 6 g ir daugiau nei 6 g.
Didelis suvartojamos druskos kiekis didino širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir mirtingumą, kaip ir tikėtasi.
Mažiaus nei tris gramus valgomosios druskos suvartojančių asmenų grupėje buvo nustatytas mažesnis kraujospūdis, tačiau rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 27 proc. didesnė nei vidutinį kiekį druskos suvartojančių tiriamųjų grupėje.
Mokslininkai daro išvadą, jog visiškas valgomosios druskos atsisakymas veikia kitais mechanizmais, ne per kraujospūdžio padidėjimą.
Gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras
Pasauline sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g (pusė arbatinio šaukštelio) druskos per dieną.
Druska būtina mūsų organizmui, tačiau svarbu išlaikyti tinkamą kiekį. Su valgomąja druska (natrio chloridu) žmogus daugiausia gauna natrio ir chloro. Natris sudaro 2 proc., o chloras – 3 proc. visų organizme esančių mineralinių medžiagų kiekio. Jie randami visuose žmogaus organizmo skysčiuose ir dalyvauja atliekant keturias pagrindines funkcijas:
1. Palaiko vandens balansą ir jo išsiskyrimą.
2. Valdo osmosinį slėgį.
3. Valdo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (pH).
4. Palaiko ekstraląstelinio ir intraląstelinio skysčio koncentracijos skirtumą.
Natrio ir chloro jonai reikalingi susidarant druskos rūgščiai skrandžio liaukų dengiamosiose ląstelėse, jie reikalingi normaliam nervų ir raumenų jaudrumui. Be to, natrio jonai dalyvauja pernešant ląstelės aminorūgštis, gliukozę ir kalį.
Šaltinis
Mente A. et al. N Engl. J. Med. 2014, 371
Tie, kas bent šiek tiek domisi mityba, puikiai žino, kad pagal mitybos piramidę, daržovės racione turėtų sudaryti didžiąją dalį, tačiau kodėl pamirštame jų vartoti pakankamai?
Kaip teigia gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė, labiausiai maitinimosi įpročiai priklauso nuo šeimos – kaip ten valgoma, taip valgys ir atžala. Taigi, jeigu nėra įpročio, tradicijų savo racione įtraukti daugiau daržovių, tikėtina, kad ir vaikai jų nevalgys pakankamai. Žinoma, galime išgirsti tokių pasiteisinimų, kad per brangu, nėra pasirinkimo, tačiau nebūtina pirkti brangių daržovių, yra įprastos morkos, kopūstai, svogūnai, burokai, kurių galima valgyti ir puikiausiai patenkinti poreikius. Kita nevalgymo priežastis, jog daržovės nėra energetiškai vertingas maisto produktas, o mes pasąmoningai siekiame valgyti tai, kas duotų energijos.
O juk žinome, kad vaisiai ir daržovės mums reikalingi dėl skaidulų, fitochemikalų (padedančių apsisaugoti nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų, nes veikia kaip antioksidantai), vitaminų ir mineralinių medžiagų. Nors ir mažai kalorijų, bet suteikia sotumą, padeda kontroliuoti svorį.
2/3 dienos daržovių turėtų būti šviežios, 1/3 – gali būti virtos, troškintos, konservuotos. Šaldymas taip pat nėra blogas konservavimo būdas. Rauginti produktai, tokie kaip kopūstai, agurkai – labai vertingi dėl probiotinių bakterijų, esančių juose. Konservuotose daržovėse išlieka mažiau vitaminų, tačiau išlieka mineralinės medžiagos, skaidulos, naudos lieka labai daug. Todėl geriau valgyti konservuotas daržoves, atvežtines, negu nevalgyti visai.
Nebūtų teisinga išskirti vienas daržoves kaip sveikesnes už kitas. Tuo labiau, kad ir tų super naudingųjų sąrašas ilgas: kivi, morkos, kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprika, apelsinai, braškės, špinatai ir t.t.
Kalbant apie atvežtines daržoves ar vaisius, taip, cheminių medžiagų liekanų gali būti, tačiau vartojant tokius vaisius ar daržoves, naudos bus ženkliai daugiau negu žalos. Kuo įvairiau ir po nedaug maitinsimės, tuo teisingesnis bus maitinimasis. Žinoma, jeigu ilgą laiką ir dideliais kiekiais kasdien valgysime, pavyzdžiui, vynuoges, tuomet gali ir pakenkti. Bet vis tik nereikėtų pasiduoti masinėms fobijoms.
Nepakankamas daržovių ir vaisių kiekis žmogaus racione gali būti priežastimi vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nutukimo (su šia liga susijusi visa puokštė kitų ligų), vitaminų stokos, nors didelė stoka – retas reiškinys šiais laikais. Gydytoja Daiva Pipiraitė labai rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad vaisių ir daržovių valgymas yra antras būdas pagal efektyvumą po nerūkymo apsisaugoti nuo vėžio. Vaisius ir daržoves ne veltui mokslininkai vadina supermaistu, būtinu virškinimui, imuninei sistemai, kaulų stiprinimui, apsaugai nuo vėžio. Žinome, kad daržovėse ir vaisiuose yra vitaminų ir mineralų, bet labai svarbi jų sudėtinė dalis ir fitochemikalai – antioksidantai, kurie nukenksmina nuolat organizme susidarančių laisvųjų radikalų žalingą poveikį. Laisvieji radikalai normaliai susidaro organizme, tačiau jų daugiau gali būti dėl rūkymo, aplinkos užterštumo, saulės skleidžiamos radiacijos, radioaktyvių medžiagų. Šios medžiagos yra kancerogeninės, reiškia, kad jos gali pažeisti ląsteles, kas gali sąlygoti vėžio atsiradimą. Antioksidantai padeda išvalyti laisvuosius radikalus, arba sumažinti jų gamybą, taip apsaugodami ląsteles nuo pažeidimo.
Taigi, stenkimės formuoti teisingus mitybos įpročius galvodami ne tik apie save, bet ir savo atžalas. Būkime sveikesni.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė
Vanduo – būtinas komponentas gyvybei išlaikyti. Žmogaus organizme yra iki 70-80 % vandens, o vandens trūkumo simptomus pajuntame labai greitai. Biocheminiai procesai organizme vyksta vandenyje, taigi jo nepakankant, lėtėja medžiagų apykaita.
Kiek reikia išgerti skysčių – gana dažnas klausimas. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, kas tai yra skysčiai. Kiekviename maisto produkte yra nemažai skysčių, be to logiškai asocijuojasi, jog skysčiai visa, kas skystos konsistencijos.
Tačiau sultys, sriubos ir pan. yra maistas turintis kalorijų, žinoma negalima sakyti, kad juose nėra vandens, tačiau nekaloringų skysčių (vandens ar nesaldintų arbatų) žmogui kasdien reikėtų išgerti bent 10 ml kiekvienam ūgio centimetrui. Atskiras klausimas yra kava, pasakysite, aš ją geriu be cukraus. Kava „išveda“ skysčius iš organizmo, ir prie skysčių negali būti priskaičiuojama.
Daugeliui žmonių neteisingi mitybos įpročiai yra susiję ir su nepakankamu teisingu skysčių kiekiu. Jei troškuliui malšinti renkamės limonadą, girą, sulčių koncentratus, kolos gėrimus ir pan., gauname papildomų kalorijų ir gana nemažai, be to ir visai nevertingų savo maistine verte. Alkio jausmo tokie gėrimai nenumalšina, vadinasi su gėrimais gautos kalorijos gali kauptis papildomų kilogramų pavidalu. Todėl troškuliui malšinti geriausiai tiks paprastas švarus vanduo. Dažnai tenka girdėti, jog skysčių tiesiog nesinori – taip būna, nes nuolatinis skysčių trūkumas išreguliuoja troškulio jausmą, be to, tokie žmonės dažnai painioja alkį su troškuliu. Todėl keičiant maitinimosi įpročius, lyg ir ne laiku atsiradusį alkio jausmą galima bandyti malšinti stikline vandens. Pradžioje rekomenduojama gerti vos ne pagal grafiką, kad atstatyti normalų skysčių kiekį ir bent kiek sureguliuoti režimą.
Kad ir kaip būtų paradoksalu, geriant pakankamai vandens, šalinamas jo perteklius iš organizmo, situacija panaši kaip ir po griežtų dietų – tuomet kaupiamos maisto medžiagos, o trūkstant skysčių, organizmas taupo kiekvieną lašą, ir kaupia skysčius. Geriant pakankamai vandens nėra reikalo kaupti, dingsta patinimai, susireguliuoja normalūs skysčių kiekiai ir pan. Žinoma yra ligų, prie kurių būtina skaičiuoti ir riboti skysčius, tačiau apie tai informuoja gydantis gydytojas.
Kiekviena „skysčių terapiją“ išbandžiusi moteris patvirtins, kad pakankamas skysčių kiekis – gražios ir sveikos odos šaltinis. Be to, vandens trūkumas – dažna vidurių užkietėjimo priežastis.
Kokį vandenį gerti? Mineralinį vandenį, ypač stiprios mineralizacijos gerti kasdien nerekomenduojama, nes galime viršyti kai kurių elementų dienos normas. Geriausia gerti paprastą, bet, žinoma, tikrai švarų vandenį, ar nesaldintas arbatas. Būkime sveiki!
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Norint išlaikyti normalų kūno svorį vietoje Džeimso Bondo filmo reikėtų rinktis kur kas ramesnę alternatyvą.
Visą straipsnį su gyd. dietologės Ž. Antonovos komentaru skaitykite vlmedicina.lt
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Pagrindinis puslapis
Partneriai
