Gyd. dietologė Žana Antonova
Ilgą laiką buvo manoma, kad valgomosios druskos suvartojimą reikia mažinti, o jos kiekis maiste tiesiogiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad pernelyg mažas valgomosios druskos kiekis taip pat gali būti žalingas sveikatai.
PURE pavadintame tyrime analizuoti 100 000 asmenų duomenys. Jie suskirstyti į tris grupes pagal valgomosios druskos suvartojimą: mažiau nei 3 g, nuo 3 iki 6 g ir daugiau nei 6 g.
Didelis suvartojamos druskos kiekis didino širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir mirtingumą, kaip ir tikėtasi.
Mažiaus nei tris gramus valgomosios druskos suvartojančių asmenų grupėje buvo nustatytas mažesnis kraujospūdis, tačiau rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 27 proc. didesnė nei vidutinį kiekį druskos suvartojančių tiriamųjų grupėje.
Mokslininkai daro išvadą, jog visiškas valgomosios druskos atsisakymas veikia kitais mechanizmais, ne per kraujospūdžio padidėjimą.
Gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentaras
Pasauline sveikatos organizacija rekomenduoja neviršyti 5 g (pusė arbatinio šaukštelio) druskos per dieną.
Druska būtina mūsų organizmui, tačiau svarbu išlaikyti tinkamą kiekį. Su valgomąja druska (natrio chloridu) žmogus daugiausia gauna natrio ir chloro. Natris sudaro 2 proc., o chloras – 3 proc. visų organizme esančių mineralinių medžiagų kiekio. Jie randami visuose žmogaus organizmo skysčiuose ir dalyvauja atliekant keturias pagrindines funkcijas:
1. Palaiko vandens balansą ir jo išsiskyrimą.
2. Valdo osmosinį slėgį.
3. Valdo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (pH).
4. Palaiko ekstraląstelinio ir intraląstelinio skysčio koncentracijos skirtumą.
Natrio ir chloro jonai reikalingi susidarant druskos rūgščiai skrandžio liaukų dengiamosiose ląstelėse, jie reikalingi normaliam nervų ir raumenų jaudrumui. Be to, natrio jonai dalyvauja pernešant ląstelės aminorūgštis, gliukozę ir kalį.
Šaltinis
Mente A. et al. N Engl. J. Med. 2014, 371
