Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Naujausi
Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė
Regis, viską darome teisingai – renkamės sveiką maistą, sportuojame, išgeriame pakankamai skysčių, tačiau svoris stovi vietoje. Kodėl taip yra ir ką reikėtų daryti, skaitykite laibai išsamų gydytojos D. Pipiraitės komentarą aktualia tema.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
M. m. dr. gydytoja dietologė Edita Gavelienė
Pasak Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šiandien jau yra pakankamai duomenų, aiškinančių, kokią įtaką maistas turi mūsų savijautai. „Po pietų mieguisti dažniausiai jaučiasi tie žmonės, kuriems pietūs – pirmasis dienos valgymas, t. y. jie nevalgo pusryčių. Mat jei ryte žmogus nepavalgo, organizmas, apsidžiaugęs, kad po ilgos pertraukos pagaliau gavo maisto, meta didžiules pajėgas jo virškinimui ir kuo greitesniam įsisavinimui. Taigi didžioji dalis energijos eikvojama virškinimo procesui. Tuo pačiu išskiriamos medžiagos, kurios leidžia virškinimo procesui ramiai vykti – šiek tiek blokuoja žmogaus dėmesį, daro jį mieguistą“. Norint atsikratyti šios situacijos, pirmiausiai reikia pradėti valgyti pusryčius. Tai reikia padaryti per pirmąsias dvi valandas po atsibudimo. „Maistas ryte turi būti turtingas angliavandenių ir turėti šiek tiek baltymų. Ne veltui visi specialistai pataria ryte valgyti košę ar varškę su šaukšteliu uogienės ir rieke duonos“.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė
Didelis susižavėjimas supermaistu vadinamais produktais daugiau – mados reikalas. Apie juos išmanančių „specialistų“ – labai daug ir dažniausiai jie pataria rinktis vis naujai mūsų rinkoje atsiradusius ypatinguosius produktus. Dažniausiai žmonės dideliais kiekiais perka chia sėklas, godži uogas, malpigijos vaisius, spirulinos, chlorellos miltelius… Jų siūloma įsigyti dažniausiai džiovintų arba miltelių pavidalu. Nesaikingas vartojimas šių produktų, galvojant, kad tai naudinga mūsų organizmui, yra neapdairus, nes kai kurių medžiagų tiesiog galima perdozuoti, juk jose – stipriai koncentruotas kai kurių elementų kiekis! Pavyzdžiui, jei suvartosime per daug baltymų, bus perkrautos inkstų, kepenų funkcijos. Jei per daug vartosime vitamino C, paskatinsime oksalatinių akmenų formavimąsi. Chia sėklos itin vertinamos dėl didelio omega-3 riebalų rūgščių kiekio, malpigijos vaisiuose – didelis C vitamino kiekis, spirulina, godži uogos – antioksidantų šaltinis. Kaip žinome, antioksidantai – veiksminga priemonė prieš vėžį, tačiau jei jų padauginame, pradeda veikti atvirkščiai – gali paskatinti onkologinius susirgimus. Tai yra patvirtinta moksliniais tyrimais.
Kilus klausimui, ar tikrai verta vartoti šiuos supermaistu vadinamus produktus, visai jų atsisakyti nereikia, tačiau siūlyčiau daugiau rinktis mūsų krašto produktus, pavyzdžiui, vietoj atvežtinių chia sėklų galima vartoti linų sėmenis, vietoj godži uogų – lietuviškus šermukšnius, šaltalankius… Manyčiau, kad jei mityba bus visavertė, mažiau reikės rūpintis, kokius superproduktus rinktis. Pastebiu, kad šiuolaikiniai vaikai ne visada žino tikrą grikių, perlinių kruopų ar natūralios varškės skonį, nes dažniau ant stalo puikuojasi perdirbti produktai: įvairios saldžios desertinės varškytės, traškučiai… Daugelis jau atpratę nuo natūralaus maisto skonio. Tai įvardyčiau kaip problemą. Visgi ji dar – taisytina. Siūlyčiau nesivaikyti madų, bet valgyti kuo įvairesnį maistą, atsižvelgiant į mitybos piramidę, o jei jau žinote, kad organizmas kažkokių medžiagų pristigo, galima įsigyti jų ištraukų kapsulėse ir vartoti taip, kaip rekomendavo gydytojas. Visada naudingiau dėl mitybos pasitarti su specialistu, o ne klausyti tam tikrus produktus siekiančių parduoti prekybininkų nuomonių.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Apie sveiką mitybą, kas yra tiesa, o kas yra mitas, gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Po pietų labai noriu miego. Antroji dienos pusė būna visiškai nedarbinga. Bandau gelbėtis kava, bet galiausiai ima skaudėti skrandį. Ką daryti?
Valerija, 35 metai
Valerija, 35 metai
Užsienyje yra atlikta tyrimų, parodžiusių, kad didelis gliukozės kiekis kraujyje – toks, koks būna suvalgius daug maisto – gali išjungti tas smegenų ląsteles, kurios paprastai palaiko mūsų budrumą. „Tikriausiai taip organizmas leidžia sau atsipalaiduoti ir pataupyti energiją, nes maistas jau sumedžiotas ir suvartotas“,– yra sakęs Mančesterio universiteto mokslininkas Denisas Burdakovas.
Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad problema glūdi ir mitybos racione arba stinga vitamino D, kuris organizme intensyviai gaminamas, kai kūną lepina saulės spinduliai.
Atsako specialistė
Gydytoja dietologė Žana Antonova:
- Tam, kad po pietų nebūtų jaučiamas mieguistumas, reikėtų išanalizuoti mitybą. Dažniausiai mieguistumą jaučia tie žmonės, kurie nepusryčiauja. Todėl patarimas ir būtų pradėti dieną nuo pusryčių. Dar labai svarbus pagrindinių maistinių medžiagų santykis kiekvieno valgymo metu. Pavyzdžiui, ryte rekomenduojama suvartoti daugiausia sudėtinių angliavandenių, kurie organizmui suteikia daugiau energijos. Taip pat šiek tiek baltymų. Per pietus patarčiau rinktis baltymų ir angliavandenių mišinį, kuriame būtų daugiau baltymų. Pavyzdžiui, gabaliuką mėsos ir šviežių daržovių. Labai svarbu ir tai, kaip maistas yra paruoštas. Jei perpiet suvalgomas labai riebus patiekalas: su riebiu padažu ar papildomai suvalgomas desertas, tai taip pat gali lemti mieguistumą.
Kava ne visuomet gali pagelbėti, kai trūksta energijos. Rekomenduočiau rytą pradėti nuo stiklinės vandens. Taip pat nepamiršti gerti skysčių visą dieną, nes jų trūkumas taip pat gali turėti įtakos mieguistumui po pietų. Kavos puodelis – tik papildoma priemonė žvalumui užtikrinti. Šį gėrimą gerti geriausia pavalgius: praėjus apie ketvirčiui valandos po valgymo. Per dieną rekomenduojama kavos išgerti ne daugiau trijų puodelių.
Jeigu mityba subalansuota, įvairi, racione netrūksta pagrindinių maistinių medžiagų, yra atitinkamas miego ir poilsio režimas, mieguistumas neturėtų būti jaučiamas. Jei žmogus įsitikinęs, kad mityba tikrai tinkama, bet jis vis tiek jaučia mieguistumą, galima įtarti vitamino D trūkumą. Lietuviai saulės mato ne tiek ir daug. Atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad nemaža dalis žmonių turi per mažą kiekį vitamino D organizme, o tai gali lemti ir energijos stoką. Tuomet reikėtų atlikti tyrimus dėl šio vitamino trūkumo ir, jam pasitvirtinus, vitaminą D vartoti papildomai.
GINTARĖ KAMINSKIENĖ
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Bet kokios rūšies druska yra labai panašios sudėties, todėl nesvarbu, kaip ji išgauta, sako gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
„Ar jūros druska tinkama vartoti maistui? O joduota druska tinkama tik šaltiems patiekalams ar ją galima berti ir į sriubas, ant kepsnių?“ – domisi LRT Radijo klausytojas.
Gydytoja dietologė J. Dobrovolskienė tikina, kad jau vien pavadinimu „druska“ pasakoma visa esmė ir visai nesvarbu, kaip ji išgauta.
„Druska skirta maistui gardinti, todėl bet kokios rūšies druska yra apytiksliai tokios pačios cheminės sudėties, ir vienai ar kitai druskai suteikti stebuklingų gydančių savybių būtų neteisinga“, – sako J. Dobrovolskienė.
Vis dėlto pašnekovė sutinka, kad joduotą druską dėl jos sudėties iš tikrųjų reikia labiau saugoti nuo saulės spindulių, ilgai nelaikyti atviruose induose. „Ji pritaikyta sūdyti čia ir dabar“, – pastebi gydytoja.
Mitybos specialistė primena, kad druską vartoti reikia saikingai. „Rekomenduotina druskos dozė dienai – iki 6 gramų. Tai yra nepilnas, gerokai nubrauktas arbatinis šaukštelis“, – nurodo J. Dobrovolskienė.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad joduotą druską naudojant marinatuose ar tirpaluose jodo poveikis organizmui sumenksta, nes nukenčia jo aktyvumas.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Nors pavasaris jau čia pat, dalinamės įdomiu straipsniu, kodėl vertėtų žiemos metu ypač atkreipti dėmesį į savo mitybą.
Gyd. dietologė Žana Antonova
Gyd. dietologė Žana Antonova
Klausimas. Ar išties labai sveika vartoti vadinamąją vulkaninės kilmės juodąją druską? Ar esama mokslinių duomenų apie jos naudą? Kiek jos galima suvartoti per dieną, kad nebūtų pakenkta sveikatai? Gerda.
Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova
Rekomenduojamas suvartoti druskos kiekis yra 5 gramai per parą (t.y. arbatinis šaukštelis), nepriklausomai nuo jos kilmės, gavybos būdo. Visų druskų pagrindinė sudedamoji dalis yra NaCl (90-99 proc.), kitą dalį, priklausomai nuo rūšies, sudaro įvairūs mikro- ir makroelementai. Jūsų minėta druska turi 97 proc. NaCl ir apie 3 proc. geležies bei kitų elementų. Skoniui paįvairinti ji gali būti racione, bet ypatingo sveikatinančio poveikio organizmui neturi. Kadangi Lietuva priklauso endeminei jodo stygiaus zonai, tikslingiau būtų atkreipti dėmesį į jodo kiekį druskoje. Turintiems sveikatos sutrikimų rekomenduojama rinktis druską, turinčią mažiau Na.
Daugiau straipsnių – dietos.lt
Pagrindinis puslapis
Partneriai
