Tie, kas bent šiek tiek domisi mityba, puikiai žino, kad pagal mitybos piramidę, daržovės racione turėtų sudaryti didžiąją dalį, tačiau kodėl pamirštame jų vartoti pakankamai?

10 15_238rx - Copy - Copy

Kaip teigia gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė, labiausiai maitinimosi įpročiai priklauso nuo šeimos – kaip ten valgoma, taip valgys ir atžala. Taigi, jeigu nėra įpročio, tradicijų savo racione įtraukti daugiau daržovių, tikėtina, kad ir vaikai jų nevalgys pakankamai. Žinoma, galime išgirsti tokių pasiteisinimų, kad per brangu, nėra pasirinkimo, tačiau nebūtina pirkti brangių daržovių, yra įprastos morkos, kopūstai, svogūnai, burokai, kurių galima valgyti ir puikiausiai patenkinti poreikius. Kita nevalgymo priežastis, jog daržovės nėra energetiškai vertingas maisto produktas, o mes pasąmoningai siekiame valgyti tai, kas duotų energijos.

O juk žinome, kad vaisiai ir daržovės mums reikalingi dėl skaidulų, fitochemikalų (padedančių apsisaugoti nuo vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų, nes veikia kaip antioksidantai), vitaminų ir mineralinių medžiagų. Nors ir mažai kalorijų, bet suteikia sotumą, padeda kontroliuoti svorį.
2/3 dienos daržovių turėtų būti šviežios, 1/3 – gali būti virtos, troškintos, konservuotos. Šaldymas taip pat nėra blogas konservavimo būdas. Rauginti produktai, tokie kaip kopūstai, agurkai – labai vertingi dėl probiotinių bakterijų, esančių juose. Konservuotose daržovėse išlieka mažiau vitaminų, tačiau išlieka mineralinės medžiagos, skaidulos, naudos lieka labai daug. Todėl geriau valgyti konservuotas daržoves, atvežtines, negu nevalgyti visai.

Nebūtų teisinga išskirti vienas daržoves kaip sveikesnes už kitas. Tuo labiau, kad ir tų super naudingųjų sąrašas ilgas: kivi, morkos, kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprika, apelsinai, braškės, špinatai ir t.t.

Kalbant apie atvežtines daržoves ar vaisius, taip, cheminių medžiagų liekanų gali būti, tačiau vartojant tokius vaisius ar daržoves, naudos bus ženkliai daugiau  negu žalos. Kuo įvairiau ir po nedaug maitinsimės, tuo teisingesnis bus maitinimasis. Žinoma, jeigu ilgą laiką ir dideliais kiekiais kasdien valgysime, pavyzdžiui, vynuoges, tuomet gali ir pakenkti. Bet vis tik nereikėtų pasiduoti masinėms fobijoms.

Nepakankamas daržovių ir vaisių kiekis žmogaus racione gali būti priežastimi vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nutukimo (su šia liga susijusi visa puokštė kitų ligų), vitaminų stokos, nors didelė stoka – retas reiškinys šiais laikais. Gydytoja Daiva Pipiraitė labai rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad vaisių ir daržovių valgymas  yra antras būdas pagal efektyvumą po nerūkymo apsisaugoti nuo vėžio. Vaisius ir daržoves ne veltui mokslininkai vadina supermaistu, būtinu virškinimui, imuninei sistemai, kaulų stiprinimui, apsaugai nuo vėžio. Žinome, kad daržovėse ir vaisiuose yra vitaminų ir mineralų, bet labai svarbi jų sudėtinė dalis ir fitochemikalai – antioksidantai, kurie nukenksmina nuolat organizme susidarančių laisvųjų radikalų žalingą poveikį. Laisvieji radikalai normaliai susidaro organizme, tačiau jų daugiau gali būti dėl rūkymo, aplinkos užterštumo, saulės skleidžiamos radiacijos, radioaktyvių medžiagų. Šios medžiagos yra kancerogeninės, reiškia, kad jos gali pažeisti ląsteles, kas gali sąlygoti vėžio atsiradimą. Antioksidantai padeda išvalyti laisvuosius radikalus, arba sumažinti jų gamybą, taip apsaugodami ląsteles nuo pažeidimo.

Taigi, stenkimės formuoti teisingus mitybos įpročius galvodami ne tik apie save, bet ir savo atžalas. Būkime sveikesni.

Daugiau straipsnių – dietos.lt