„Man nustatyta gastroezofaginio refliukso liga. Norėčiau smulkiau sužinoti apie dietą. Visur rašo, kad negalima kavos, šokolado, kepto, aštraus maisto, alkoholio. Ar visą gyvenimą negalima šių produktų vartoti, ar tik gydymo periodu?“ – portalo VLMEDICINA.LT klausia skaitytoja Inga. Į jos klausimą atsakė gydytoja dietologė Žana Antonova.

Sergant gastroezofaginio refliukso liga yra svarbūs keletas mitybos aspektų:

1. Valgymo režimas: 3 pagrindiniai valgymai  ir 2-3 užkandžiai. Valgoma ne dažniau kaip kas 2-3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val. Paskutinis valgymas – 3 val. iki miego. Negulėti, nesilankstyti iškart po valgio. Vengti drabužių, spaudžiančių juosmenį (ypač pavalgius).

2. Maisto kiekis: porcijos turi būti ne didesnės nei 300- 400 gramų.

3. Maisto pasirinkimas: maistas, didinantis apatinio stemplės sfinkterio tonusą, mažina ligos simptomus, todėl jų reiktų valgyti daugiau, maistas ar jo priedai, mažinantys apatinio stemplės sfinkterio tonusą, didina ligos simptomus, todėl jų reiktų vengti.

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą didina maistas, turintis daug visaverčių baltymų (liesa mėsa, liesa žuvis, varškė).

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą mažina :

Kava, kola, arbata.

Šokoladas.

Riebalai.

Alkoholis.

Mėta, pipirmėtė.

Pomidorų padažas.

Česnakai, svogūnai.

Cinamonas.

Griežtos dietos reikia laikytis du mėnesius. Vėliau, ligos simptomams išnykus, galima racioną praplėsti, įtraukti vengtinus maisto produktus, bet pagrindiniai maitinimosi principai turi atitikti sveikos mitybos principus.

Stresas paveikia ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, daro įtaką miego kokybei, darbo efektyvumui ir bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Naujausio streso ir jo kontrolės tyrimo, šiemet atlikto „Rinkos tyrimų centro“ bendrovės „Sanofi Aventis“ užsakymu, duomenimis, stresas yra didelė problema visose trijose Baltijos šalyse. Net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo neigiamą įtaką sveikatai. Bendrai trijose Baltijos šalyse net 17% žmonių patiriančių stresą ir suprasdami, kad tai neigiamai veikia jų sveikatos būklę, nesiima jokių priemonių, šiai problemai spręsti.

Pusė lietuvių kenčia nuo streso sukeliamos nemigos

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių pripažįsta, kad stresas turi įtakos jų sveikatai – 34 proc. apklaustųjų tvirtina, kad stresas turi nedidelės įtakos jų sveikatos būklei, 33 proc. teigia, jog jis daro didelę įtaką ir 20 proc. respondentų sako, jog stresas labai stipriai veikia jų sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių nejaučia streso sukeliamo poveikio jų sveikatai.

„Stresas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų, tokių kaip nuovargio jausmas, silpnumas, nuolatinė įtampa, susierzinimas ir nervingumas, intensyvūs galvos skausmai, nemiga ir širdies problemos. Svarbu nenumoti į streso sukeliamus padarinius ranka ir imtis efektyvių priemonių streso mažinimui“, – pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Be to, stresas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Iš tyrimo matyti, kad lietuviai supranta streso problemą, bet net 12 proc. lietuvių nedaro nieko, kad šią problemą išspręstų.

Net 42 proc. lietuvių teigia, jog jie nedirba taip efektyviai kaip galėtų dėl streso, 41 proc. sutinka, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei jie galėtų būti, jei jie nepatirtų tiek daug streso, o 44 proc. sako, jog negali daryti daugelio dalykų, kuriuos norėtų daryti, nes jaučiasi pervargę nuo streso.
Magnis – vienas būdų pagerinti dėl streso suprastėjusį miegą

Norint sumažinti stresą, svarbu imtis atitinkamų žingsnių streso mažinimui. Deja, kaip paaiškėjo iš tyrimo rezultatų, nemaža dalis nedaro visiškai nieko, kad sau padėtų ir kontroliuotų patiriamą stresą – net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų nesiima jokių priemonių streso mažinimui.

Anot Daivos Pipiraitės, toks elgesys labai pavojingas ir gali nuvesti prie dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Pirmiausia, norėdami sumažinti stresą, turite skirti daugiau laiko sau ir savo poilsiui – gerai išsimiegokite, praleiskite daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitinkitės, vartokite vitaminus, raskite laiko sau ir draugams“, – sako mitybos specialistė Daiva Pipiraitė.

Įtaką nuovargiui, prastam miegui ar stresui gali turėti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. „Pavyzdžiui, magnis yra itin svarbus nervų sistemai. Magnio stoka labiau būdinga gausiau vartojantiems alkoholį, turintiems virškinimo, inkstų ligų. Trūkstant magnio dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, mėšlungis, raumenų ir galvos skausmai, prastas apetitas. Pakankamą magnio kiekį būtina gauti tik su maistu“, – teigia Daiva Pipiraitė.

Labai paprasta atsiminti kokiame maiste yra daug magnio – tai maistas, kuriame gausu skaidulų. Ten kur skaidulos, ten ir magnis. Taigi maistas, kuriame daug magnio, yra ankštiniai, viso grūdo gaminiai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai, tamsiai žalių lapų daržovės), sėklos, riešutai (ypač migdolai). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio.

Pasak specialistės, būna situacijų, kai su maistu gaunamas magnio kiekis yra nepakankamas, todėl tuomet vartojami magnio turintys papildai. „Šis mineralas kartu su vitaminu B6 užtikrina reikalingą magnio kiekį organizme, sustiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui, palengvina miegą“, – sako mitybos specialistė ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Streso mažinimui taip pat svarbi subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas“, – priduria ji.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželį. Tyrimą atliko „Rinkos tyrimų centras“, bendrovės „Sanofi-Aventis“ užsakymu. Tyrimas atliktas internetinės apklausos metodu, jame dalyvavo 500 vyresnių nei 18 m. respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-15 11:03:23

Klausimas. Kuo maistiniu požiūriu skiriasi žaliosios ir mėlynosios vynuogės? Kuri uoga vertingesnė? Ar vynuoges gali valgyti visi, kokia liga besirgtų? Kokių vertingų medžiagų yra vynuogių sėklose, ar reikia jas kramtyti? Monika.

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Vynuoges galima priskirti, kaip dabar madinga vadinti, prie supermaisto. Tas pavadinimas daugiau tiktų tamsesnių spalvų vynuogėms – raudonoms, violetinėms, juodoms, kadangi jose yra ypač stipraus antioksidanto resveratrolio, kuris turi poveikį genų ekspresijai, atsakingai už ilgą gyvenimą, mažina riziką arba gali apsaugoti nuo daugelių vėžio formų: plaučių, burnos, stemplės, prostatos, endometriumo, kasos ir žarnų; koronarinės širdies ligos, nervų sistemos degeneracinių ligų, Alzheimerio ligos ir virusinių bei grybelinių infekcinių ligų. Daugiausia resveratrolio yra vynuogių odelėse, sėklose (100 kartų daugiau nei minkštime). Taip pat jos turi tokį flavonoidą kaip antocianiną, kuris lemia vynuogių tamsią spalvą ir pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, ir tuo prisideda prie kardiovaskulinių ligų, diabeto, artrito ir onkologinių ligų rizikos mažinimo arba apsaugo nuo jų.

Žaliosios vynuogės turi mažiau antioksidantų. Tačiau tai nereiškia, kad žalios vynuogės nėra vertingos. Jos turi šiek tiek kitokių flavonoidų - katechinų (labai daug jų randama žaliojoje arbatoje), kurie turi taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai.

Vynuoges gali valgyti visi. Suvalgius didelį kiekį galima justi pilvo pūtimą.

Rekomenduojamas 6 procedūrų kursas.

Procedūros kaina 29 Eur.
6 procedūrų kaina 150 Eur.

Procedūros atliekamos dietologijos klinikoje ”Dietos sistema”, Ašmenos g. 1/Šiaulių g. 5, Vilnius. Tel. registracijai 865070524.