Naujausi

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-29 00:02:20

„Man nustatyta gastroezofaginio refliukso liga. Norėčiau smulkiau sužinoti apie dietą. Visur rašo, kad negalima kavos, šokolado, kepto, aštraus maisto, alkoholio. Ar visą gyvenimą negalima šių produktų vartoti, ar tik gydymo periodu?“ – portalo VLMEDICINA.LT klausia skaitytoja Inga. Į jos klausimą atsakė gydytoja dietologė Žana Antonova.

zana-antonova1

Sergant gastroezofaginio refliukso liga yra svarbūs keletas mitybos aspektų:

1. Valgymo režimas: 3 pagrindiniai valgymai  ir 2-3 užkandžiai. Valgoma ne dažniau kaip kas 2-3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val. Paskutinis valgymas – 3 val. iki miego. Negulėti, nesilankstyti iškart po valgio. Vengti drabužių, spaudžiančių juosmenį (ypač pavalgius).

2. Maisto kiekis: porcijos turi būti ne didesnės nei 300- 400 gramų.

3. Maisto pasirinkimas: maistas, didinantis apatinio stemplės sfinkterio tonusą, mažina ligos simptomus, todėl jų reiktų valgyti daugiau, maistas ar jo priedai, mažinantys apatinio stemplės sfinkterio tonusą, didina ligos simptomus, todėl jų reiktų vengti.

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą didina maistas, turintis daug visaverčių baltymų (liesa mėsa, liesa žuvis, varškė).

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą mažina :

Kava, kola, arbata.

Šokoladas.

Riebalai.

Alkoholis.

Mėta, pipirmėtė.

Pomidorų padažas.

Česnakai, svogūnai.

Cinamonas.

Griežtos dietos reikia laikytis du mėnesius. Vėliau, ligos simptomams išnykus, galima racioną praplėsti, įtraukti vengtinus maisto produktus, bet pagrindiniai maitinimosi principai turi atitikti sveikos mitybos principus.

 
Naujausias tyrimas, atliktas trijose Baltijos šalyse, parodė, kad net 90 proc. lietuvių pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo įtaką savo sveikatai. Deja, net 12 proc. žmonių iš Lietuvos, patiriančių stresą, nedaro visiškai nieko, kad tai išspręstų. Kokia psichologinė sveikata šiandien egzistuoja Lietuvoje ir ką gali padaryti kiekvienas, kad sumažintų streso kiekį savo kasdieniame gyvenime?

Stresas paveikia ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, daro įtaką miego kokybei, darbo efektyvumui ir bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Naujausio streso ir jo kontrolės tyrimo, šiemet atlikto „Rinkos tyrimų centro“ bendrovės „Sanofi Aventis“ užsakymu, duomenimis, stresas yra didelė problema visose trijose Baltijos šalyse. Net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo neigiamą įtaką sveikatai. Bendrai trijose Baltijos šalyse net 17% žmonių patiriančių stresą ir suprasdami, kad tai neigiamai veikia jų sveikatos būklę, nesiima jokių priemonių, šiai problemai spręsti.

Pusė lietuvių kenčia nuo streso sukeliamos nemigos

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių pripažįsta, kad stresas turi įtakos jų sveikatai – 34 proc. apklaustųjų tvirtina, kad stresas turi nedidelės įtakos jų sveikatos būklei, 33 proc. teigia, jog jis daro didelę įtaką ir 20 proc. respondentų sako, jog stresas labai stipriai veikia jų sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių nejaučia streso sukeliamo poveikio jų sveikatai.

„Stresas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų, tokių kaip nuovargio jausmas, silpnumas, nuolatinė įtampa, susierzinimas ir nervingumas, intensyvūs galvos skausmai, nemiga ir širdies problemos. Svarbu nenumoti į streso sukeliamus padarinius ranka ir imtis efektyvių priemonių streso mažinimui“, – pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Be to, stresas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Iš tyrimo matyti, kad lietuviai supranta streso problemą, bet net 12 proc. lietuvių nedaro nieko, kad šią problemą išspręstų.

Net 42 proc. lietuvių teigia, jog jie nedirba taip efektyviai kaip galėtų dėl streso, 41 proc. sutinka, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei jie galėtų būti, jei jie nepatirtų tiek daug streso, o 44 proc. sako, jog negali daryti daugelio dalykų, kuriuos norėtų daryti, nes jaučiasi pervargę nuo streso.
Magnis – vienas būdų pagerinti dėl streso suprastėjusį miegą

Norint sumažinti stresą, svarbu imtis atitinkamų žingsnių streso mažinimui. Deja, kaip paaiškėjo iš tyrimo rezultatų, nemaža dalis nedaro visiškai nieko, kad sau padėtų ir kontroliuotų patiriamą stresą – net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų nesiima jokių priemonių streso mažinimui.

Anot Daivos Pipiraitės, toks elgesys labai pavojingas ir gali nuvesti prie dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Pirmiausia, norėdami sumažinti stresą, turite skirti daugiau laiko sau ir savo poilsiui – gerai išsimiegokite, praleiskite daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitinkitės, vartokite vitaminus, raskite laiko sau ir draugams“, – sako mitybos specialistė Daiva Pipiraitė.

Įtaką nuovargiui, prastam miegui ar stresui gali turėti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. „Pavyzdžiui, magnis yra itin svarbus nervų sistemai. Magnio stoka labiau būdinga gausiau vartojantiems alkoholį, turintiems virškinimo, inkstų ligų. Trūkstant magnio dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, mėšlungis, raumenų ir galvos skausmai, prastas apetitas. Pakankamą magnio kiekį būtina gauti tik su maistu“, – teigia Daiva Pipiraitė.

Labai paprasta atsiminti kokiame maiste yra daug magnio – tai maistas, kuriame gausu skaidulų. Ten kur skaidulos, ten ir magnis. Taigi maistas, kuriame daug magnio, yra ankštiniai, viso grūdo gaminiai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai, tamsiai žalių lapų daržovės), sėklos, riešutai (ypač migdolai). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio.

Pasak specialistės, būna situacijų, kai su maistu gaunamas magnio kiekis yra nepakankamas, todėl tuomet vartojami magnio turintys papildai. „Šis mineralas kartu su vitaminu B6 užtikrina reikalingą magnio kiekį organizme, sustiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui, palengvina miegą“, – sako mitybos specialistė ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Streso mažinimui taip pat svarbi subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas“, – priduria ji.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželį. Tyrimą atliko „Rinkos tyrimų centras“, bendrovės „Sanofi-Aventis“ užsakymu. Tyrimas atliktas internetinės apklausos metodu, jame dalyvavo 500 vyresnių nei 18 m. respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

 

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-15 11:03:23

 

FAKTAI APIE NUTUKIMĄ

On Spalio 17, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Primename, kad iki spalio 18 d. galite atlikti kūno sudėties tyrimą su 50 % nuolaida.

 

FAKTAS NR. 1
Antsvoris ir nutukimas apibrėžiami kaip nenormalus ar per didelis riebalų susikaupimas, galintis įtakoti sveikatą.

Kūno masės indeksas (KMI) -   dažniausiai naudojamas rodiklis nustatyti, ar žmogus turi antsvorio arba nutukimą. KMI yra svoris kilogramais kvadratiniame metre. Kai KMI siekia 25 ir daugiau, pripažįstama, kad asmuo turi antsvorio. Kai KMI viršija 30, konstatuojamas nutukimas.

 

FAKTAS NR. 2

Daugiau nei 41 mln. ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulyje turi antsvorio

 

41-million-children-overweight-obese-490px

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FAKTAS NR. 3

150 minučių per savaitę reguliarios fizinės veiklos sumažina riziką susirgti koronarine širdies liga, diabetu ar krūties vėžiu.

Teenage boy and Mum on bikes in the wood_World Obesity Federation

 

 

 

 

zana-antonova1

 

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2017-10-13 00:02:57

Klausimas. Kuo maistiniu požiūriu skiriasi žaliosios ir mėlynosios vynuogės? Kuri uoga vertingesnė? Ar vynuoges gali valgyti visi, kokia liga besirgtų? Kokių vertingų medžiagų yra vynuogių sėklose, ar reikia jas kramtyti? Monika.

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Vynuoges galima priskirti, kaip dabar madinga vadinti, prie supermaisto. Tas pavadinimas daugiau tiktų tamsesnių spalvų vynuogėms – raudonoms, violetinėms, juodoms, kadangi jose yra ypač stipraus antioksidanto resveratrolio, kuris turi poveikį genų ekspresijai, atsakingai už ilgą gyvenimą, mažina riziką arba gali apsaugoti nuo daugelių vėžio formų: plaučių, burnos, stemplės, prostatos, endometriumo, kasos ir žarnų; koronarinės širdies ligos, nervų sistemos degeneracinių ligų, Alzheimerio ligos ir virusinių bei grybelinių infekcinių ligų. Daugiausia resveratrolio yra vynuogių odelėse, sėklose (100 kartų daugiau nei minkštime). Taip pat jos turi tokį flavonoidą kaip antocianiną, kuris lemia vynuogių tamsią spalvą ir pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, ir tuo prisideda prie kardiovaskulinių ligų, diabeto, artrito ir onkologinių ligų rizikos mažinimo arba apsaugo nuo jų.

Žaliosios vynuogės turi mažiau antioksidantų. Tačiau tai nereiškia, kad žalios vynuogės nėra vertingos. Jos turi šiek tiek kitokių flavonoidų - katechinų (labai daug jų randama žaliojoje arbatoje), kurie turi taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai.

Vynuoges gali valgyti visi. Suvalgius didelį kiekį galima justi pilvo pūtimą.

 

 

IMG_1692_ret_su-remeliu

 

Nepamirškite rūpintis ir oda, nes mažėjant bendram kūno svoriui, plonėja ir veido riebalinis audinys, todėl keičiasi odos reljefas, oda praranda elastingumą ir stangrumą, bei greičiau suglemba.

Specialaus veido masažo ir kokybiškų produktų dėka atpalaiduojami raumenys, pašalinami nereikalingi skysčiai ir pagreitinamas odos atsinaujinimas. Mažėjant veido riebaliniam audiniui, procedūros padeda odai palaipsniui prisitaikyti prie pasikeitimų ir neprarasti stangrumo.

Po procedūros oda akivaizdžiai tampa stangresnė ir lygesnė, o veidas atrodo pailsėjęs ir atjaunėjęs.

Rekomenduojamas 6 procedūrų kursas.

Procedūros kaina 29 Eur.
6 procedūrų kaina 150 Eur.

Procedūros atliekamos dietologijos klinikoje ”Dietos sistema”, Ašmenos g. 1/Šiaulių g. 5, Vilnius. Tel. registracijai 865070524.

 

 

kuno-sudetis

2017 m. spalio 11 dieną Pasaulinė nutukimo federacija skelbia Pasauline nutukimo diena!

Na o mūsų klinika “Dietos sistema”, palaikydama šią Pasaulinės nutukimo federacijos iniciatyvą, kviečia visus iki spalio 18 dienos atvykti Vilniuje ir atlikti kūno sudėties tyrimą su 50 % nuolaida.

Pavojingas sveikatai nutukimas ir viršsvoris atsiranda esant per didelei kūno riebalų masei, ypač pilvinėje srityje. Net ir esant pakankamai normaliam kūno sudėjimui, tačiau turint didelę pilvo apimtį, reikėtų susimąstyti. Nutukimas ir viršsvoris sukelia didelę riziką susirgti lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, kepenų ligomis, daugeliu vėžio rūšių. Todėl jeigu jau dabar skundžiatės didesniu cholesterolio kiekiu kraujyje, padidintu kraujo spaudimu, sąnarių skausmais, greitai pavargstate ir įtariate, kad jūsų svoris gali būti per didelis, nieko nelaukdami įsivertinkite savo kūno masės indeksą KMI SKAIČIUOKLĖ, taip pat išsimatuokite ir įvertinkite savo liemens bei klubų santykį, jis neturi viršyti moterims – 88, o vyrams – 102.

Ypač tiksliai įvertinti savo kūno sudėtį ir riebalų kiekį galite atlikę kūno sudėties tyrimą – TANITA TYRIMAS.

Mažinkime svorį ir išvenkime sveikatos problemų ateityje!

Norintys turėtų skambinti 865231155 arba registruotis info@dietos.lt.

Klinikos kontaktai ir darbo laikas.

Lithuanian Global Infographic

 

 

 

DOVANŲ KUPONAS

On Rugsėjo 5, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

dovanu-kuponas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ne tik sau, bet ir šeimos nariams, draugams ar bendradarbiams Asmeninė lieknėjimo programa gali būti puiki dovana.
Dovanų kuponą galite įsigyti klinikoje arba el. paštu.

 

Dainiaus sėkmingo lieknėjimo istorija

On Gegužės 30, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

lieknejimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nuo pat pirmos klasės buvau stambesnis negu bendraamžiai. Manau iš didelės meilės savo sūnui, anūkui vis būdavau apdovanojamas skanesniu kąsneliu. Šeima mėgo skaniai ir daug pasilepinti maistu. Kaip ir kiekvienas stambesnis vaikas sulaukdavau replikų savo atžvilgiu, bet skanus maistas tą skausmą numalšindavo. Baigęs mokyklą, prisimenu, svėriau 90 kg, o buvau 170 cm ūgio. Matyt, susiformavęs įprotis malšinti stresą, nerimą maistu, apsidovanoti už gerus darbus, išaugino mano svorį iki 134 kg.

Per gyvenimą buvo bandymų laikytis įvairių dietų, bet tai būdavo trumpalaikis poveikis ir grįžus prie įprasto gyvenimo, svoris grįždavo su kaupu. Daugiausia buvo pavykę sulieknėti nuo 134 kg iki 115 kg. Dėl didelio antsvorio turėjau padidintą kraujospūdį.
Nueiti pas dietologą nebuvo mano sprendimas, savo 41-ojo gimtadienio proga gavau dovaną nuo žmonos – kuponą apsilankymui dietologijos klinikoje. Buvau labai supykęs gavęs tokią dovaną, kelis mėnesius daug mąsčiau apie save. Nors jau metus lankiau sporto klubą, bet tai rezultatų nedavė, svoris vėl buvo pradėjęs didėti. Po trijų mėnesių pasiryžau užsiregistruoti į kliniką, pasirinkau gydytoją Kristiną Jasmontienę. Klinikoje buvau maloniai priimtas. Iki apsilankymo joje jau buvo pavykę numesti 4kg. Taigi svėriau 128kg. Pokalbio metu gydytoja mane įtikino, kad dietų laikytis nereiks, tiesiog reikės iš naujo išmokti valgyti. Sudarytas valgiaraštis buvo gausus ir sotus, net žmona stebėjosi, kad toks didelis maisto kiekis. Taigi su mažesniais ar didesniais paklydimais laikiausi sudaryto valgiaraščio ir tuo pačiu toliau lankiausi sporto klube, savaitgaliais vaikščiodavau šiaurietišku ėjimu. Svoris nuosekliai, pamažu krito. Džiuginantys rezultatai, aplinkinių palaikymas ir pagyrimai buvo motyvacija judėti pirmyn.
Pas dietologę lankiausi keletą kartų. Susitikimų metu buvo aptarinėjami kūno pokyčiai, savijauta, be to gydytojos pagyrimai, patarimai ir malonus bendravimas buvo dalis motyvacijos tolesniam svorio metimui. Pradinis svoris buvo 132 kg, dabartinis svoris 98 kg. Tai pavyko padaryti per metus laiko. Bijau garsiai prisižadėti, bet planuoju dar dešimčia kilogramų sumažėti. Apskritai iš pradžių sunkiausia buvo prisiversti nueiti pas gydytoją, tačiau laikydamasis gydytojos Kristinos Jasmontienės patarimų ir jau įpročiu tapusiu nauju mitybos režimu bei aktyviai sportuojant, manau visa tai pavyks. Nors nesitikėjau, kad pavyks tiek daug! Bet kaip sakoma, apetitas auga bevalgant.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad populiariosios dietos – laikinas sprendimas, nes visą gyvenimą neįmanoma laikytis dietos, o grįžus prie įprasto maitinimosi, juk grįžta ir kilogramai.
Tiems, kas abejoja, ar kreiptis į specialistus, patarčiau stipriai pasikalbėti su savimi. Nebijoti paprašyti pagalbos iš gydytojų, pasitikėti jais, neapsimesti, kad storėju „iš oro”, labai norėti ir tikėti. Daug dirbti kol susiformuos sveikos mitybos įpročiai ir tai jau atrodys taip pat įprasta, kaip ir įprasta atrodė tai, ką darėme kol priaugome svorio.

 

 

antonova-20121

 

Į klausimą atsako gydytoja dietologė Žana Antonova. SKAITYTI

 

Kaip maitintis žiemos metu

On Vasario 9, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

J_Dobrovolskiene_DS

 

“Dietologė Jūratė Dobrovolskienė atkreipia dėmesį į tai, kad tamsiuoju metų laiku, nuo lapkričio vidurio iki vasario pabaigos, prarandame labai svarbų vitamino D šaltinį – saulę. Dėl saulės tam tikro spindulių spektro stygiaus odoje nesigaminant vitaminui D, turime galvoti apie kitus jo šaltinius, kuriais gali tapti tam tikri maisto produktai.” (Delfi.lt) SKAITYTI VISĄ STRAIPSNĮ