Naujausi

Ar naudinga valgyti keptus obuolius?

On Sausio 8, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0
VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2018-01-05 00:02:25

Klausimas. Dėl jautraus dantų emalio negaliu valgyti žalių obuolių. Ar naudinga valgyti juos keptus orkaitėje? Kokių naudingų savybių turi kepti obuoliai? Ačiū. Laima.zana-antonova1

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Terminis paruošimas sumažina obuolyje esančio karščiui jautraus vitamino C kiekį: viename vidutinio dydžio šviežiame obuolyje vitamino C yra 8, 4 mg, o po terminio paruošimo jo kiekis obuolyje sumažėja iki 0,4 mg. Tačiau jame išlieka didelis kiekis skaidulų – pektinų (5 g viename obuolyje su odele. Būtinas skaidulų kiekis suaugusio žmogaus racione 20-40 g kasdien) bei vitaminų ir mineralų. Vitamino C kiekį galima gauti valgant kitus vaisius (citrusinius) ir daržoves (ypač raudonąją papriką, brokolius).

 

Kaip elgtis švenčių metu?

On Gruodžio 19, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

vakarelis

Jei norime būti padėties šeimininkai, reguliuojantys savo maitinimąsi vakarėliuose, šventėse, reikėtų laikytis keleto rekomendacijų.

Iki renginio

1. Šventės dieną išlaikykite savo valgymo režimą, tačiau rinkitės mažiau kaloringą maistą.

2. Prieš keliaujant į vakarėlį, būtina užkąsti. Tuščias skrandis vakarėlio metu gundys persivalgyti.

 

Renginio metu

1. Jei įmanoma, maistą rinkitės pagal savo maitinimosi planą.

2. Jei norisi, ragaukite įvairių patiekalų, tačiau venkite tų, kurių paruošimo būdas gali žaloti Jūsų sveikatą: riebaluose virtų patiekalų, riebių padažų.

3. Vakarėlio metu nėra reikalo valgyti „kasdieninių produktų“. Pavyzdžiui, paprastai išvirtos bulvės ar įprastinė duona, kasdieninis sūris – žinomo skonio – nebūtina jų ragauti, geriau visai atsisakyti.

4. Jei tenka vartoti alkoholio, rinkitės mažiau kaloringus gėrimus (sausas vynas geriau nei likeris ar alus). Atsargiau su kokteiliais – paprastai juose gausu kalorijų.

5. Gerkite daugiau nei įprasta vandens. Netikėkite tais, kas draudžia gerti prieš valgį, valgio metu ar pavalgius. Šios rekomendacijos skirtos tik tam tikromis ligomis sergantiesiems (pvz., esant padidintai rizikai dempingo sindromo). Puiku vandenį parūgštinti citrinos ar laimo sultimis.

6. Valgykite kuo lėčiau. Pajuskite kaip keičiasi maisto skonis jį kramtant.

7. Koncentruokite dėmesį į kitus vakarėlio akcentus: žmones, muziką, pokalbius, ne vien į maistą.

8. Stenkitės būti greta nevalgančių vakarėlio svečių.

9. Jeigu esate vakaro šeiminkai, maisto likučius supakuokite ir pasiūlykite išsinešti svečiams.

 

Po renginio

1. Tik nesijauskite kalti dėl dalyvavimo vakarėlyje.

2. Kuo greičiau pradėkite įgyvendinti savo įprastą maitinimosi planą.

3. Būtinai įtraukite papildomo fizinio krūvio: pasivaikščiojimai, sporto klubas, plaukimas, dviratis – padės ne tik „sudeginti kalorijas“, bet ir neleis „subujoti“ kaltės jausmui.

Linksmų, nuotaikingų švenčių!:)

Parengė gydytoja dietologė Edita Gavelienė

 

Anot Wikipedios, tai žuvis mėgstanti negilius, vidutinio klimato juostos vandenis. Ji gyvena šiaurinėje Ramiojo vandenyno, šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, žinoma, ir Baltijos jūroje.

Silkė priskiriama riebių žuvų grupei. Ji kaloringa, turtinga žuvų taukais ir omega 3 riebalų rūgštimis. Silkė puikus visaverčių baltymų šaltinis. Ji turtinga selenu, jodu, kaliu. Tai puikus vitaminų: D, B2, B6 šaltinis.

Dažniausiai silkė ant stalo atsiranda sūdyta, marinuota ar rūkyta. Visi šie silkės paruošimo būdai šiek tiek sumenkina jos naudą. Mat  su taip paruošta silke gaunama per daug druskos, taip pat, organizmui nereikalingų medžiagų atsirandančių žuvies rūkymo, marinavimo procese.

Silkės turėtų vengti alergiški žuviai žmonės, taip pat sergantieji podagra, vartojantieji vaistus depresijai gydyti.

Tai žuvis, kuri tikrai įperkama, kurios ir didžiojo deficito laikais buvo galima gauti. Be „silkutės“ neapsieita jokiuose pasisėdėjimuose.

Tačiau, kartą metuose, silkė tampa stalo karaliene. Tai šv. Kūčios. Šios nuostabios šventės metu visos šeimininkės ir šeimininkai prisimena tradicinius šeimos receptus, bando naujus ir bent pora patiekalų ant stalo turi būti su silke.

Mano tėvų šeimoje taip buvo visuomet. Mano šeimoje taip pat yra. Nors mano vaikai šios žuvies kol kas dar neatrado.

Esu kilusi iš mėgstančios skaniai, bet be „egzotikų“ pavalgyti šeimos. Man visuomet kildavo klausimai, o gal visgi buvo kas giminėje, kas nevengė ragauti ir tą puikų geną perdavė man:)

Truputį įtariu savo prosenelį. Jis porą kartų uždarbiauti buvo išvykęs į Ameriką. Grįžęs, erzindavo mano probobutę „čiūdnais“ valgiais. Šiltuoju metų laiku, pasiimdavo mano mamą, dar pradinių klasių mokinukę, vesdavosi prie upės Jūros ir ten rinkdavo moliuskus. Parsinešęs juos virdavo ir valgydavo. Tačiau vienas. Mat probobutė net puodą atskirą tai „šlykštynei“ buvo išskyrusi ir vaikams siūlyti neleisdavo, kad „širdies nesupykintų“. O prosenelis išdidžiai, savo dubenėlį demonstratyviai pasistatęs ant stalo, šaukštu kabindavo skystį nuo moliuskų ir krapštydavo bei skanaudavo pačius moliuskus.

Kita istorija apie silkę. Prosenelis ją labai mėgo. Tačiau nevalgė jos kaip visi, o paimdavo už uodegos ir pradėjęs nuo galvos, užvertęs galvą, visą suvalgydavo vienu ypu. Vaikams (kaip mama pasakojo) tai buvo džiaugsmas – cirkas tikras, o probobutė ir vėl pykdavo, kad „ne kaip žmogus“. Taip linksmai ir gyveno. Gaila, kad manęs prie tų moliuskų nebuvo.

O čia pora silkės receptų.

Pirmasis „senovinis“. Taip gaminama silkė visuomet buvo ant mano vaikystės šv. Kūčių stalo.

Silkė su actu

Supjaustyta gabalėliais silkė užklojama nemažu sluoksniu plonai grižinėliais pjaustytų svogūnų (šiais laikais aš mėgstu shallot svogūnus, anuomet – paprasti daržo baltagalviai būdavo) ir užpilama silpnu acto tirpalu. Naudoju vyno actą.

silke

 

Saldi silkė

Tokios silkės pas mano mamą nebūdavo. Nemėgo šeimyna saldžios silkės. O aš mėgstu, mano vyras taip pat.

Supjaustoma gabalėliais silkė. Svogūnų griežinėliai pakepinami su nedaug alyvuogių aliejaus nesvylančioje keptuvėje, baigiant, suberiu gerą saują džiovintų spanguolių, paskaninu pipirais ir užkloju šiuo patalėliu silkę.

silke2

 

Visiems jaukaus šv. Kūčių vakaro. Mylėkim šeimos tradicijas, mylėkim vieni kitus.

 

Parengė doc. dr. Edita Gavelienė

 

 

 

 

GRUODŽIO MĖNESIO PASIŪLYMAS

On Gruodžio 7, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

img

 

ASMENINĖ PROGRAMA 7 + KONTROLĖS VIZITAS

150 Eur  130 Eur

Puiki kalėdinė dovana ne tik sau, bet ir artimiesiems!

 

 

 

 

 

Pastaba: Pasiūlymas galioja įsigyjant Asmeninę programą, kurią sudaro konsultacija, kūno sudėties tyrimas, asmeninio valgiaraščio sudarymas ir kontrolės vizitą, kurį sudaro pakartotinė gydytojo konsultacija ir pakartotinis kūno sudėties tyrimas.

 
VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-29 00:02:20

„Man nustatyta gastroezofaginio refliukso liga. Norėčiau smulkiau sužinoti apie dietą. Visur rašo, kad negalima kavos, šokolado, kepto, aštraus maisto, alkoholio. Ar visą gyvenimą negalima šių produktų vartoti, ar tik gydymo periodu?“ – portalo VLMEDICINA.LT klausia skaitytoja Inga. Į jos klausimą atsakė gydytoja dietologė Žana Antonova.

zana-antonova1

Sergant gastroezofaginio refliukso liga yra svarbūs keletas mitybos aspektų:

1. Valgymo režimas: 3 pagrindiniai valgymai  ir 2-3 užkandžiai. Valgoma ne dažniau kaip kas 2-3 val., bet ne rečiau kaip kas 4 val. Paskutinis valgymas – 3 val. iki miego. Negulėti, nesilankstyti iškart po valgio. Vengti drabužių, spaudžiančių juosmenį (ypač pavalgius).

2. Maisto kiekis: porcijos turi būti ne didesnės nei 300- 400 gramų.

3. Maisto pasirinkimas: maistas, didinantis apatinio stemplės sfinkterio tonusą, mažina ligos simptomus, todėl jų reiktų valgyti daugiau, maistas ar jo priedai, mažinantys apatinio stemplės sfinkterio tonusą, didina ligos simptomus, todėl jų reiktų vengti.

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą didina maistas, turintis daug visaverčių baltymų (liesa mėsa, liesa žuvis, varškė).

Apatinio stemplės sfinkterio tonusą mažina :

Kava, kola, arbata.

Šokoladas.

Riebalai.

Alkoholis.

Mėta, pipirmėtė.

Pomidorų padažas.

Česnakai, svogūnai.

Cinamonas.

Griežtos dietos reikia laikytis du mėnesius. Vėliau, ligos simptomams išnykus, galima racioną praplėsti, įtraukti vengtinus maisto produktus, bet pagrindiniai maitinimosi principai turi atitikti sveikos mitybos principus.

 
Naujausias tyrimas, atliktas trijose Baltijos šalyse, parodė, kad net 90 proc. lietuvių pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo įtaką savo sveikatai. Deja, net 12 proc. žmonių iš Lietuvos, patiriančių stresą, nedaro visiškai nieko, kad tai išspręstų. Kokia psichologinė sveikata šiandien egzistuoja Lietuvoje ir ką gali padaryti kiekvienas, kad sumažintų streso kiekį savo kasdieniame gyvenime?

Stresas paveikia ne tik mūsų psichologinę, bet ir fizinę sveikatą, daro įtaką miego kokybei, darbo efektyvumui ir bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Naujausio streso ir jo kontrolės tyrimo, šiemet atlikto „Rinkos tyrimų centro“ bendrovės „Sanofi Aventis“ užsakymu, duomenimis, stresas yra didelė problema visose trijose Baltijos šalyse. Net 86 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų pripažįsta patiriantys stresą ir jaučiantys jo neigiamą įtaką sveikatai. Bendrai trijose Baltijos šalyse net 17% žmonių patiriančių stresą ir suprasdami, kad tai neigiamai veikia jų sveikatos būklę, nesiima jokių priemonių, šiai problemai spręsti.

Pusė lietuvių kenčia nuo streso sukeliamos nemigos

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių pripažįsta, kad stresas turi įtakos jų sveikatai – 34 proc. apklaustųjų tvirtina, kad stresas turi nedidelės įtakos jų sveikatos būklei, 33 proc. teigia, jog jis daro didelę įtaką ir 20 proc. respondentų sako, jog stresas labai stipriai veikia jų sveikatą. Tik keli procentai apklausos dalyvių nejaučia streso sukeliamo poveikio jų sveikatai.

„Stresas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų, tokių kaip nuovargio jausmas, silpnumas, nuolatinė įtampa, susierzinimas ir nervingumas, intensyvūs galvos skausmai, nemiga ir širdies problemos. Svarbu nenumoti į streso sukeliamus padarinius ranka ir imtis efektyvių priemonių streso mažinimui“, – pataria gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

Lietuviai kaip didžiausias streso sukeliamas problemas įvardijo padidėjusį nervingumą (73 proc.), nuovargį (56 proc.) ir nemigą (51 proc.). Be to, stresas veikia ne tik fizinę sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Iš tyrimo matyti, kad lietuviai supranta streso problemą, bet net 12 proc. lietuvių nedaro nieko, kad šią problemą išspręstų.

Net 42 proc. lietuvių teigia, jog jie nedirba taip efektyviai kaip galėtų dėl streso, 41 proc. sutinka, kad jų santykiai su šeimos nariais yra blogesni, nei jie galėtų būti, jei jie nepatirtų tiek daug streso, o 44 proc. sako, jog negali daryti daugelio dalykų, kuriuos norėtų daryti, nes jaučiasi pervargę nuo streso.
Magnis – vienas būdų pagerinti dėl streso suprastėjusį miegą

Norint sumažinti stresą, svarbu imtis atitinkamų žingsnių streso mažinimui. Deja, kaip paaiškėjo iš tyrimo rezultatų, nemaža dalis nedaro visiškai nieko, kad sau padėtų ir kontroliuotų patiriamą stresą – net 17 proc. Baltijos šalių gyventojų nesiima jokių priemonių streso mažinimui.

Anot Daivos Pipiraitės, toks elgesys labai pavojingas ir gali nuvesti prie dar didesnių sveikatos ir psichologinių problemų. „Pirmiausia, norėdami sumažinti stresą, turite skirti daugiau laiko sau ir savo poilsiui – gerai išsimiegokite, praleiskite daugiau laiko gryname ore, tinkamai maitinkitės, vartokite vitaminus, raskite laiko sau ir draugams“, – sako mitybos specialistė Daiva Pipiraitė.

Įtaką nuovargiui, prastam miegui ar stresui gali turėti ir tam tikrų medžiagų trūkumas organizme. „Pavyzdžiui, magnis yra itin svarbus nervų sistemai. Magnio stoka labiau būdinga gausiau vartojantiems alkoholį, turintiems virškinimo, inkstų ligų. Trūkstant magnio dažnai kamuoja nuovargis, nemiga, mėšlungis, raumenų ir galvos skausmai, prastas apetitas. Pakankamą magnio kiekį būtina gauti tik su maistu“, – teigia Daiva Pipiraitė.

Labai paprasta atsiminti kokiame maiste yra daug magnio – tai maistas, kuriame gausu skaidulų. Ten kur skaidulos, ten ir magnis. Taigi maistas, kuriame daug magnio, yra ankštiniai, viso grūdo gaminiai, daržovės (ypač brokoliai, moliūgai, tamsiai žalių lapų daržovės), sėklos, riešutai (ypač migdolai). Kiti magnio šaltiniai yra pieno produktai, mėsa, šokoladas, kava. Kietas geriamasis vanduo taip pat turi daug magnio.

Pasak specialistės, būna situacijų, kai su maistu gaunamas magnio kiekis yra nepakankamas, todėl tuomet vartojami magnio turintys papildai. „Šis mineralas kartu su vitaminu B6 užtikrina reikalingą magnio kiekį organizme, sustiprina nervų sistemą, didina atsparumą stresui, palengvina miegą“, – sako mitybos specialistė ir gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Streso mažinimui taip pat svarbi subalansuota mityba ir žalingų įpročių atsisakymas“, – priduria ji.

Tyrimas buvo atliktas 2017 m. birželį. Tyrimą atliko „Rinkos tyrimų centras“, bendrovės „Sanofi-Aventis“ užsakymu. Tyrimas atliktas internetinės apklausos metodu, jame dalyvavo 500 vyresnių nei 18 m. respondentų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

 

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-11-15 11:03:23

 

FAKTAI APIE NUTUKIMĄ

On Spalio 17, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Primename, kad iki spalio 18 d. galite atlikti kūno sudėties tyrimą su 50 % nuolaida.

 

FAKTAS NR. 1
Antsvoris ir nutukimas apibrėžiami kaip nenormalus ar per didelis riebalų susikaupimas, galintis įtakoti sveikatą.

Kūno masės indeksas (KMI) -   dažniausiai naudojamas rodiklis nustatyti, ar žmogus turi antsvorio arba nutukimą. KMI yra svoris kilogramais kvadratiniame metre. Kai KMI siekia 25 ir daugiau, pripažįstama, kad asmuo turi antsvorio. Kai KMI viršija 30, konstatuojamas nutukimas.

 

FAKTAS NR. 2

Daugiau nei 41 mln. ikimokyklinio amžiaus vaikų pasaulyje turi antsvorio

 

41-million-children-overweight-obese-490px

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

FAKTAS NR. 3

150 minučių per savaitę reguliarios fizinės veiklos sumažina riziką susirgti koronarine širdies liga, diabetu ar krūties vėžiu.

Teenage boy and Mum on bikes in the wood_World Obesity Federation

 

 

 

 

zana-antonova1

 

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2017-10-13 00:02:57

Klausimas. Kuo maistiniu požiūriu skiriasi žaliosios ir mėlynosios vynuogės? Kuri uoga vertingesnė? Ar vynuoges gali valgyti visi, kokia liga besirgtų? Kokių vertingų medžiagų yra vynuogių sėklose, ar reikia jas kramtyti? Monika.

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Vynuoges galima priskirti, kaip dabar madinga vadinti, prie supermaisto. Tas pavadinimas daugiau tiktų tamsesnių spalvų vynuogėms – raudonoms, violetinėms, juodoms, kadangi jose yra ypač stipraus antioksidanto resveratrolio, kuris turi poveikį genų ekspresijai, atsakingai už ilgą gyvenimą, mažina riziką arba gali apsaugoti nuo daugelių vėžio formų: plaučių, burnos, stemplės, prostatos, endometriumo, kasos ir žarnų; koronarinės širdies ligos, nervų sistemos degeneracinių ligų, Alzheimerio ligos ir virusinių bei grybelinių infekcinių ligų. Daugiausia resveratrolio yra vynuogių odelėse, sėklose (100 kartų daugiau nei minkštime). Taip pat jos turi tokį flavonoidą kaip antocianiną, kuris lemia vynuogių tamsią spalvą ir pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, ir tuo prisideda prie kardiovaskulinių ligų, diabeto, artrito ir onkologinių ligų rizikos mažinimo arba apsaugo nuo jų.

Žaliosios vynuogės turi mažiau antioksidantų. Tačiau tai nereiškia, kad žalios vynuogės nėra vertingos. Jos turi šiek tiek kitokių flavonoidų - katechinų (labai daug jų randama žaliojoje arbatoje), kurie turi taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai.

Vynuoges gali valgyti visi. Suvalgius didelį kiekį galima justi pilvo pūtimą.

 

 

IMG_1692_ret_su-remeliu

 

Nepamirškite rūpintis ir oda, nes mažėjant bendram kūno svoriui, plonėja ir veido riebalinis audinys, todėl keičiasi odos reljefas, oda praranda elastingumą ir stangrumą, bei greičiau suglemba.

Specialaus veido masažo ir kokybiškų produktų dėka atpalaiduojami raumenys, pašalinami nereikalingi skysčiai ir pagreitinamas odos atsinaujinimas. Mažėjant veido riebaliniam audiniui, procedūros padeda odai palaipsniui prisitaikyti prie pasikeitimų ir neprarasti stangrumo.

Po procedūros oda akivaizdžiai tampa stangresnė ir lygesnė, o veidas atrodo pailsėjęs ir atjaunėjęs.

Rekomenduojamas 6 procedūrų kursas.

Procedūros kaina 29 Eur.
6 procedūrų kaina 150 Eur.

Procedūros atliekamos dietologijos klinikoje ”Dietos sistema”, Ašmenos g. 1/Šiaulių g. 5, Vilnius. Tel. registracijai 865070524.