Naujausi

zana-antonova1

“Gydytoja dietologė Žana Antonova teigia, kad renkantis maisto produktus itin svarbu pažvelgti į ant pakuotės nurodytą maistingumo deklaraciją bei sudėtį. Maistingumo deklaracijoje galime rasti produkte esančių maistinių medžiagų – riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos – kiekį bei energinę vertę.” SKAITYTI VISĄ STRAIPSNĮ

Šaltinis – www.jp.lt

 

KLINIKOS DARBO LAIKAS

On Gegužės 11, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Informuojame, kad Dietologijos klinika nuo gegužės 14 dienos iki gegužės 21 d. nedirbs. Iškilus klausimų arba norint užsiregistruoti, rašykite į info@dietos.lt, atsakysime Jums ir užregistruosime po gegužės 21 dienos.

 

On Vasario 28, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

NEDIRBS

 
VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2018-02-14 00:02:26

Klausimas. Dažnai tenka skaityti, jog sveikiausias maisto gaminimo būdas – virimas, troškinimas. Noriu paklausti, kaip dietologai vertina kepimą orkaitėje – ar tai toks pat nesveikas gaminimo būdas, kaip kepimas keptuvėje. Kokių taisyklių laikytis, kad kepimas orkaitėje būtų sveikesnis? Onutė.


© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Sveikas (tausojantis) gamybos būdas – tai toks maisto ruošimo procesas, kuris maksimaliai išlaiko arba kaip tik atskleidžia maisto gerąsias savybes, jo maistinę vertę bei užtikrina maisto saugą.

Kepimas orkaitėje – vienas iš pagrindinių šiluminio maisto paruošimo būdų, kai maistas kepamas su oro pagalba, be riebalų. Jei laikomasi technologinio proceso (gaminant laikomasi tinkamo temperatūrinio bei laiko režimo), šį gaminimo būdą galima priskirti prie sveikų gaminimo būdų. Todėl labai svarbu įvertinti, kas ir kiek bus gaminama orkaitėje (taip pat kaip gaminant ir kitais būdais). Kitaip, gaminant per ilgai, maistas netenka daug maistinių medžiagų, vitaminų bei dažniausiai netenka savo skoninių savybių.

Gaminant reikia nepamiršti apie papildomus ingredientus, dedamus į patiekalą: druska, cukrus, įvairūs prieskonių mišiniai ir padažai su galimai juose esančiais sintetiniais priedais. Jų didelis kiekis mažina maisto sveikatinantį poveikį.

 

Sveikos mitybos akcentai

On Vasario 13, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Praėjusių metų pabaigoje vykusioje kasmetinėje Dietologų konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Edita Gavelienė skaitė pranešimą sveikos mitybos klausimais.

Pagrindinės tendencijos bei įdomesni faktai gydytojos dietologės Editos Gavelienės pranešimo”Naujienos sveikos mitybos rekomendacijose suaugusiems”  santraukoje.

Edita_small

Pagal PSO pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai žmogaus gyvenime yra: paveldimumas, jaučiamas aplinkos poveikis, medicinos pagalba, gyvensena bei mityba. Pagal svarbą, šie veiksniai išsidėsto sekančiai:

1. Gyvensena ir mityba įtakoja 50% žmogaus sveikatos

2. Paveldimumas – 20%

3. Aplinka -20%

4. Medicinos pagalba – 10%.

Tarytum viskas aišku: galiu pats įtakoti savo sveikatą. Žodžiu, tereikia tinkamai tvarkyti savo gyvenseną, organizuotis maitinimąsi ir tiek. Tačiau ar noriai ta linkme einame? Deja, kaip rodo Vilniaus mokslinikų A.Barzdos, R.Barkevičiūtės, I, Baltušytės, R.Stuko ir S.Bartkevičiūtės 2013-2014 m. atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, tik 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu.

JAV mokslinikai sudėliojo 7gyvensenos veiksnius, įtakojančius gyvenimo trukmę:

1. Nerūkyti

2. Neviršyti 0,6-30 g alkoholio per dieną

3. Būti fiziškai aktyviu daugiau nei 1 kartą per savaitę

4. Ne mažiau, kaip 1 kartą per savaitę valgyti žuvies

5. Perdirbtų mėsos produktų valgyti ne dažniau nei 1 kartą per savaitę

6. Kasdien valgyti vaisių

7. Kasdien valgyti daržovių

Jeigu sau pritaikyti galime tik 0-2 šiuos veiksnius – gyvename nesveikai, jei 3 – nepakankamai sveikai, jei 4 – sveikai, o jei 6-7 – puikiai rūpinamės savo sveikata.

O kas mūsuose? Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, tik 30% Lietuvos gyventojų šviežias daržoves valgo kasdien, o 27-33 % tik 1-2 kartus per savaitę.

Dar 1904-aisiais JAV gydytojas Wilbur Olin Atwater įvardijo pagrindinius sveikatą palaikančio maitinimosi principus:

1. Maistas turi būti įvairus

2. Maisto kiekis turi būti atitinkantis poreikius: proporcingumas, saikingumas

3. Reiktų žinoti maisto produktų energinę vertę

4. Racione turi vyrauti maistingi produktai (turtingi maistinėmis medžiagomis)

5. Racione turi būti mažiau riebalų, cukraus, krakmolo.

Šios sveiko maitinimosi taisyklės aktualios ir šiandien.

Žmogaus organizmo funkcionavimui, vystymuisi būtinos šešios grupės maistinių medžiagų:

1. baltymai (sudaryti iš 20 aminorūgščių iš kurių 8-ias būtina gauti su maistu: triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, augančiam organizmui dar ir histidinas);

2. riebalai (sotieji, nesotieji. Su nesočiaisiais riebalais gaunamos būtinosios riebalų rūgštys: omega-6 ir omega-3);

3. angliavandeniai (paprastieji ir sudėtingieji. Angliavandeniamas priklauso ir skaidulos)

4. vitaminai (tirpūs vandenyje (Vitaminas C (askorbu rūgštis), vitaminas B1(tiaminas), vitaminas B2 (riboflavinas), vitaminas B3 (pantoteno rūgštis), vitaminas PP(niacinas), vitaminas B6 (piridoksinas), vitaminas B9 (folio rūgštis), vitaminas B12(kobalaminas), vitaminas B7 (biotinas) ir tirpūs riebaluose ( Vitaminai A,D,E,K);

5. mineralinės medžiagos (makroelementai (kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis, chloras, siera, geležis) ir mikroelementai (manganas, kobaltas, jodas, molibdenas, cinkas, varis, chromas, fluoras ir kt.);

6. vanduo.

Visus šiuos sveikos mitybos komponentus reikia gauti su maistu. Mitybos mokslas, maisto produktus suskirstė į 5 maisto produktų grupes. Kiekviena maisto produktų grupė, žmogaus organizmui suteikia tam tikras būtinas maistines medžiagas

1. Grūdai ir jų gaminiai. Angliavandeniai, skaidulos, baltymai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminai (B grupės, PP).

2. Daržovės. Mineralinės medžiagos, mikroelementai, vitaminai, organinės rūgštys, skaidulos. Ankštinės daržovės turtingos augalinės kilmės baltymais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.

Vaisiai. Skaidulos, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, fitochemikalai.

3. Pieno produktai. Baltymai, fosforas, kalcis, vitaminai ( A, D, B grupės, PP, C).

4. Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai. Baltymai, B grupės vitaminai, geležis, cinkas.

Riešutai, sėklos. Augalinės kilmės baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos.

5. Riebalai. Gyvūninės ir augalinės kilmės (aliejai).

Taigi, svarbiausia organizuojantis savo ir savo artimųjų sveiką maitinimąsi ne kažkokios „dietos“ ar „maitinimosi būdo“ (pvz. be gliuteno, ar veganiškas) laikymasis, o maistinių medžiagų organizmui užtikrinimas. Tiek visavalgis (omnivarinis), tiek ir vegetarinis maitinimosi būdas gali būti ir žalojantis organizmą (kai maistas į racioną įtraukiamas neatsakingai, negalvojant apie jo maistingumą) ir sveikatą palaikantis (kai maisto produktai renkami kruopščiai, žinant jų maistingumus, naudą sveikatai).

JAV Maitinimosi rekomendacijose amerikiečiams 2015-2020 m. sudėti pagrindiniai tinkamo maitinimosi akcentai:

1. Sveiko maitinimosi rekomendacijų laikytis visą gyvenimą.

Tai ne „vienkartinė akcija“. Jau mamos isčiose žmogus turi eiti sveikatą palaikančiąją gyvensenos kryptimi.

2. Rinktis įvairų, maistingą, pakankamu kiekiu maistą.

Maisto produktų įvairovė, tinkamas jų kiekis, aprūpins organizmą naudingomis maistinėmis medžiagomis.

3. Riboti kalorijas gaunamas su pridėtiniu cukrumi, sočiaisiais riebalais. Sumažinti druskos kiekį.

Tiek pridėtinis cukrus, perteklinis sočiųjų riebalų, druskos kiekis, organizmui visai nenaudingi. Tai raciono komponentai palaikantys uždegiminį procesą kūne, neleidžiantis jam visavertiškai funkcionuoti.

4. Rinktis sveikatai palankų maistą ir gėrimus.

Šviežiai ruoštas maistas – pats naudingiausias. Tinkamiausias gėrimas- vanduo.

5. Sveiko maitinimosi principai turi būti taikomi kiekvienam.

Tai ne vieno šeimos ar bendruomenės nario „problema“. Sveiko maitinimosi principų turi laikytis visi šeimos nariai, visi bendruomenės nariai, ne tik asmuo, kurio sveikatos gerinimui būtina koreguoti maitinimąsi.

 

On Sausio 31, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

Pasiulymas

 

Ar naudinga valgyti keptus obuolius?

On Sausio 8, 2018, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0
VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2018-01-05 00:02:25

Klausimas. Dėl jautraus dantų emalio negaliu valgyti žalių obuolių. Ar naudinga valgyti juos keptus orkaitėje? Kokių naudingų savybių turi kepti obuoliai? Ačiū. Laima.zana-antonova1

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Terminis paruošimas sumažina obuolyje esančio karščiui jautraus vitamino C kiekį: viename vidutinio dydžio šviežiame obuolyje vitamino C yra 8, 4 mg, o po terminio paruošimo jo kiekis obuolyje sumažėja iki 0,4 mg. Tačiau jame išlieka didelis kiekis skaidulų – pektinų (5 g viename obuolyje su odele. Būtinas skaidulų kiekis suaugusio žmogaus racione 20-40 g kasdien) bei vitaminų ir mineralų. Vitamino C kiekį galima gauti valgant kitus vaisius (citrusinius) ir daržoves (ypač raudonąją papriką, brokolius).

 

Kaip elgtis švenčių metu?

On Gruodžio 19, 2017, in Dieta/Kaip numesti svorio, by dietossistema
0

vakarelis

Jei norime būti padėties šeimininkai, reguliuojantys savo maitinimąsi vakarėliuose, šventėse, reikėtų laikytis keleto rekomendacijų.

Iki renginio

1. Šventės dieną išlaikykite savo valgymo režimą, tačiau rinkitės mažiau kaloringą maistą.

2. Prieš keliaujant į vakarėlį, būtina užkąsti. Tuščias skrandis vakarėlio metu gundys persivalgyti.

 

Renginio metu

1. Jei įmanoma, maistą rinkitės pagal savo maitinimosi planą.

2. Jei norisi, ragaukite įvairių patiekalų, tačiau venkite tų, kurių paruošimo būdas gali žaloti Jūsų sveikatą: riebaluose virtų patiekalų, riebių padažų.

3. Vakarėlio metu nėra reikalo valgyti „kasdieninių produktų“. Pavyzdžiui, paprastai išvirtos bulvės ar įprastinė duona, kasdieninis sūris – žinomo skonio – nebūtina jų ragauti, geriau visai atsisakyti.

4. Jei tenka vartoti alkoholio, rinkitės mažiau kaloringus gėrimus (sausas vynas geriau nei likeris ar alus). Atsargiau su kokteiliais – paprastai juose gausu kalorijų.

5. Gerkite daugiau nei įprasta vandens. Netikėkite tais, kas draudžia gerti prieš valgį, valgio metu ar pavalgius. Šios rekomendacijos skirtos tik tam tikromis ligomis sergantiesiems (pvz., esant padidintai rizikai dempingo sindromo). Puiku vandenį parūgštinti citrinos ar laimo sultimis.

6. Valgykite kuo lėčiau. Pajuskite kaip keičiasi maisto skonis jį kramtant.

7. Koncentruokite dėmesį į kitus vakarėlio akcentus: žmones, muziką, pokalbius, ne vien į maistą.

8. Stenkitės būti greta nevalgančių vakarėlio svečių.

9. Jeigu esate vakaro šeiminkai, maisto likučius supakuokite ir pasiūlykite išsinešti svečiams.

 

Po renginio

1. Tik nesijauskite kalti dėl dalyvavimo vakarėlyje.

2. Kuo greičiau pradėkite įgyvendinti savo įprastą maitinimosi planą.

3. Būtinai įtraukite papildomo fizinio krūvio: pasivaikščiojimai, sporto klubas, plaukimas, dviratis – padės ne tik „sudeginti kalorijas“, bet ir neleis „subujoti“ kaltės jausmui.

Linksmų, nuotaikingų švenčių!:)

Parengė gydytoja dietologė Edita Gavelienė