Gyd. Kristina Jasmontienė

Sriubos – neatsiejama lietuvių raciono dalis. Jos valgomos ir ryte, ir per pietus, ir vakare, o kartais per vieną dieną verdamos net kelios sriubos. Dažnai nuskamba klausimas, ar sriubas valgyti apskritai sveika? Vienareikšmiškai atsakyti būtų sunku, tačiau tai tikrai ne tas patiekalas, kurio reikėtų vengti. Vertėtų panagrinėti sriubų pliusus ir minusus.

Ko gero reikėtų pradėti nuo to, kad tai virtas maistas, kaip žinome, tai kas virta, troškinta, kepta orkaitėje, o ne kaitintuose riebaluose, galime vadinti sveikai ruoštu maistu.

Lieknėjantys neleis sumeluoti, o ir daugelio žinomų dietų pavadinimai patvirtins, jog sriubos (žinoma yra išimčių), priskiriamos mažai kaloringiems patiekalams. Tačiau tai priklauso nuo to, kaip sriuba ruošiama. Daugelio supratimu, skani yra tik riebi sriuba, dažniausiai verdant sriubą su mėsa, pasirenkama riebi mėsa, nes mūsuose įprasta tokią sriubą vadinti skania. Taigi sriuba gali būti ir riebus patiekalas.

Jeigu rinksimės įvairių daržovių, virtas liesame sultinyje, ar trintas daržovių sriubas kaip pirmą patiekalą, paskatinantį išsiskirti skrandžio sultis, žinoma, toks pasirinkimas bus sveikas. Tačiau jei po sriubos porcijos valgysime dar ir gausų antrą patiekalą, manau, daugelis jausis persivalgęs. Taigi sveika ar nesveika priklauso dar ir nuo maisto kiekio. Kadangi mūsų skrandis yra tam tikros talpos, sukimšti salotas, sriubą, antrą patiekalą, desertą, tikrai turėtų būti per sunku. Todėl jei renkamės neriebią daržovių sriubą, prie to paties nereikėtų valgyti dar ir sotų bei gausų antrą patiekalą. Tačiau tie, kurie renkasi tik sriubą, turi turėti omeny, kad kalorijų kiekis gali būti per mažas, o taip pat ir reikalingų maistinių medžiagų nepakankamai, todėl vien sriuba negali būti kalorijų ir maistinių medžiagų pagrindas. Geriau valgyti įvairesnį maistą, tačiau leistinais kiekiais. Jei pasirenkame sveiką sriubą, per tuos pačius pietus ar vakarienę galėtume pasilepinti ir skaniomis maistingomis salotomis su mėsa ar žuvimi, puikia lietuviška duonele. O jei nusprendėte valgyti gausesnį ir sotesnį antrą patiekalą, sriubą reikėtų palikti kitam kartui.

Daugiau straipsnių – dietos.lt

Vertėtų aptarti, kodėl kai kurie produktai sveikesni žali, o kiti mums teikia daugiau naudos termiškai apdoroti. Valgyti žalias daržoves ir vaisius kartais yra sveikesnis pasirinkimas, kadangi kai kurie vitaminai yra jautrūs karščiui, pavyzdžiui, dvi minutes kaitinami pomidorai praranda maždaug 10 % vitamino C. Tačiau kaip ten bebūtų, yra daržovių, kurios sveikatai naudingesės, kai jas kepame, verdame, troškiname.

Pakaitinkime

Į šią kategoriją įeina morkos, šparagai ir netgi tie patys pomidorai, nes pakaitinus šias daržoves, mūsų organizmas lengviau įsisavina antioksidantus – ferulo rūgštį iš šparagų arba beta karotiną (Vitaminas A) iš morkų. O kai kaitiname pomidorus, nesvarbu, ar kepiname lėtai ar verdame padažą, tai padeda suardyti augalo ląstelių sieneles ir tokiu būdu pasisavinti antioksdantą – likopeną. Visos šios maistingos medžiagos padeda apsaugoti mūsų ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio, išvengti vėžio ir širdies ligų.

Valgykime šviežius

Į daržovių, kurias ypač gerai valgyti termiškai neapdorotas, kategoriją įeina brokoliai ir rėžiukai. Kai šios daržovės kaitinamos, suardomi labai svarbūs enzymai ir taip sumažinamas antivėžinis glukosinolatų poveikis. Panašiai yra ir su česnaku, kurį kaitinant sumažėja sveikatai naudingo alicino, todėl gaminant patiekalą, česnaką reikėtų  dėti į pačią pabaigą. Tiems, kurie stengiasi sulieknėti, kai kurių vaisių ir daržovių valgymas padeda greičiau pasijausti sotiems, kadangi šviežiose daržovėse ir vaisiuose yra didesnis kiekis vandens.

Neatmeskime nei vieno būdo

Nors kai kurie maistingi elementai yra jautrūs karščiui, tačiau yra ir tokių, kaip riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E ir K), kurie lieka nepanaudoti.  Todėl renkantis, kokiu būdu apdorotus valgysite vaisius ir daržoves, vadovaukitės šiais patarimais:

• Stenkitės pirkti vietinius sezoninius produktus, kadangi atvežtiniai praranda dalį vitaminų transportavimo metu.

• Laikykite pomidorus kambario temperatūroje, o ne šaldytuve. Tai optimizuoja nokimo procesą ir padidina naudingojo likopeno kiekį.

• Stenkitės neprarasti vandenyje tirpių vitaminų, tokių kaip B grupės vitaminai ir vitaminas C. Rinkitės gaminimo būdus, kur naudojama labai mažai vandens arba geriausiai jokio vandens, pavyzdžiui kepimas. O jeigu verdate arba gaminate garuose, tuomet likusį nuovirą panaudokite padažams arba sriuboms.

• Stenkitės savo daržoves valgyti su šlakeliu aliejaus, taip padidinsite riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Pavyzdžiui, orkaitėje kepinamus vyšninius pomidorus pagardinkite šlakeliu alyvuogių aliejaus.

• Tam tikru metu, nesant šviežių daržovių, naudokite šaldytas. Kadangi šaldymui skirtos daržovės ir vaisiai iškart po surinkimo yra greitai užšaldomi, jie išlaiko daugiau naudingų elementų nei ilgą laiką prastovėjusios vadinamos “šviežios” daržovės ar vaisiai.

• Ir svarbiausia, subalansuokite gaunamų maistinių medžiagų kiekius, tai reiškia, kad mėgaukitės traškiomis žaliomis daržovėmis, kad gautumėte imuninę sistemą stiprinančių vitaminų, tačiau nepamirškite ir kitų, termiškai apdorotų daržovių, kurios teikia mums galybę antioksidantų.

Daugiau straipsnių – dietos.lt

Gyd. Kristina Jasmontienė dalinasi patarimais “Šeimininkės” žurnalo straipsnyje. SKAITYTI.

Daugiau straipsnių – dietos.lt

Apie kūdikių maitinimą gyd. Ž. Antonovos komentarai.

SKAITYTI STRAIPSNĮ

Gyd. dietologė D. Pipiraitė-Lazarevičienė

Termiškai apdorotą maistą mūsų virškinamasis traktas žymiai lengviau virškina, yra lengviau įsisavinamos maistinės medžiagos. Žmogus evoliucijos eigoje prisitaikė valgyti termiškai apdorotą maistą ir maitintis kaip omnivaras, ne vegetaras. Galbūt tai buvo labai svarbi priežastis žmogui išlikti iki šių dienų, tapti vyraujančia rūšimi. Būtent termiškai apdoroto maisto valgymas sąlygojo lūžį evoliucijos eigoje, kai padidėjo žmogaus ūgis ir smegenys.

Įprastai besimaitinantis žmogus valgo ir termiškai apdorotą, ir neapdorotą maistą, taip ir suvartojamas reikiamas įvairiausių reikiamų medžiagų kiekis, kurių yra ne viena, ir ne dešimt, o šimtai.

Tyrimai rodo, kad žaliavalgiams paprastai trūksta cinko, kalcio, baltymų, kartais ir kalorijų.

Vaikų maistinių medžiagų poreikis santykinai pagal kūno masę yra didesnis negu suaugusiųjų, todėl jie ir turi didesnę riziką augimo sutrikimui dėl eksperimentinės mitybos. Kuo griežtesnis pvz., vegetarizmas, tuo sunkiau vaiką aprūpinti maistinėmis medžiagomis.

Taigi, vaikai yra jautresni maitinimosi eksperimentams, dėl maistinių medžiagų stokos gali sutrikti ir neretai sutrinka vaiko augimas ir vystymasis. Labai svarbu kūdikystėje, vaikystėje, o taip pat ir paauglystės laikotarpiu gauti pakankamą kiekį visų būtinųjų maistinių medžiagų. Kai kurių maistinių medžiagų pasisavinimas iš termiškai neapdoroto maisto ir augalinio maisto yra žymiai prastesnis. Griežtai vegetariškai maitinamiems vaikams būna vitamino B12, D, geležies, kalcio, kalorijų stoka. Na, o anemiškų vaikų psichomotorinis vystymasis yra sutrikęs. Griežtai veganiškai maitinamų vaikų kalbos vystymasis yra lėtesnis. Per mažas kalcio suvartojimas vaikų amžiuje pasireiškia rachitu ir osteoporoze.

Vegetariškai ir veganiškai maitinami vaikai paprastai sveria mažiau, negu populiacijos vidurkis. Tai nustatyta net tokiais atvejais, kai tėvai turi žinių apie vegetarizmą ir aktyviai rūpinasi, kad vaikas gautų visų medžiagų.

Keista, kad žmonės stengiasi siaurinti savo racioną, riboti pasirinkimą. Juk kuo platesnis spektras maisto produktų, tuo naudingiau sveikatai. Visko po truputį – puiku. Tačiau kiekvienas turi teisę rinktis.

Daugiau straipsnių – dietos.lt

KAS YRA CELIULITAS?

Nenuostabu, kad didesnio kaloringumo maistas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir hormoniniai pokyčiai lemia didesnio ar mažesnio celiulito atsiradimą.

Moterų organizme yra maždaug 21-22 milijardai riebalinių ląstelių, tuo tarpu vyrų – tik 17-18 milijardų. Didesnis riebalų ląstelių kiekis moterų organizme reikalingas kaip energijos šaltinis nėštumo laikotarpiu ir klimakteriniu periodu, todėl moterims lipogenezės (riebalų formavimosi) ir lipolizės (riebalų skaidymosi) balansas yra ypač svarbus. Riebalinis audinys susidaro iš riebalų ląstelių, kurios jungiasi į didesnes ląstelių grupes, vadinamas „tinklais“, apsuptas kolageno ir jungiamojo audinio.   O taip vadinamas “apelsino odos” efektas atsiranda dėl tos struktūros pokyčių. Kai riebalų ląstelės tampa per didelės, jos pradeda spausti ir taip sutrikdo kraujo apytaką. Viso to rezultatas – nelygi, grublėta oda.

KAIP SUMAŽINTI CELIULITĄ BEI PROBLEMINIŲ VIETŲ APIMTIS?

Vienas iš efektyviausių būdų, taikomų pažangiausiose pasaulio klinikose – Akustinių bangų terapija. Šveicarų gamintojas Storz-Medical iš pradžių naudojo šią technologiją sąnarių skausmo mažinimui arba inkstų akmenų skaldymui, tačiau atliekant procedūras buvo pastebėta, kad oda, akustinių bangų veikiamose kūno zonose, lygėja ir stangrėja. Akustinių bangų terapija paremta garso bangomis, kurios perduoda energiją į audinius 1500 m/s greičiu nežalodamos jų. Impulsinės bangos padidina ląstelių membranos pralaidumą nesunaikinant jų pačių, tačiau aktyvuojant riebalų metabolizmą ir lipolizę (riebalų skaidymą).

Tyrimų rezultatai parodė, kad sėkmingai taikyti akustinių bangų terapiją galima esant:

-          Celiulitui

-          Jungiamojo audinio silpnumui

-          Odos suglebimui (ypač žąstų, šlaunų, klubų)

-          Sutrikusiam riebalų metabolizmui

-          Norint pagerinti odos būklę po riebalų nusiurbimo operacijos

Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip pasikeitė sėdmenų ir šlaunų būklė po akustinių bangų terapijos, atliktos D-actor®  aparatu.

Skaitykite plačiau apie akustinių bangų terapijos procedūras D-ACTOR® .

Gyd. Kristina Jasmontienė

Jogurtas – ko gero vienas iš produktų, be kurio sunkiai įsivaizduojame savo pusryčių stalą, jis skanus, maistingas ir sveikas. Be to jogurtą patogu turėti kelionėje, jis tinka ir vaikams ir suaugusiems.

Šiek tiek istorijos…

Jogurto atradimo laikas nėra tiksliai žinomas, neaišku kas pirmieji pradėjo jį gaminti, tačiau neabejojama, jog jis buvo vartojamas dar prieš atsirandant žemdirbystei. Pasiekęs Europą, jogurtas buvo vertinamas gydant žarnyno ligas. Tačiau iki praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Vakarų šalyse jo buvo suvartojama palyginus nedaug. Jogurtas išpopuliarėjo pradėjus jo gamyboje vartoti vaisių skonio sirupą. Tikras jo “aukso amžius” prasidėjo septintajame dešimtmetyje, pradėjus jogurtą skaninti natūraliais vaisiais. Taip buvo surastas vartotojui priimtiniausias skonis.

Ką turėtume žinoti apie jogurtą, kaip teisingai išsirinkti iš gausybės gamintojų siūlomų rūšių ir skonių?

Jogurtas kaip ir kiti pieno produktai mūsų organizmui naudingiausias kaip vienas geriausiai įsisavinamų baltymų ir kalcio šaltinių. Be abejo jis turtingas ir kitais elementais – magniu, kaliu, kai kuriuose jogurtuose papildomai pridedama ir vitaminų.

Gerai tai, kad jogurtą skirtingai nei pieną gali vartoti laktozės trūkumu besiskundžiantys žmonės, šią patologiją lemia sutrikusi fermento laktazės, kuri būtina laktozei skaidyti, sintezė plonųjų žarnų epitelio ląstelėse. Tai vadinama laktazės deficitu ir pasireiškia pilvo pūtimu, skausmu, viduriavimu išgėrus pieno. Jogurto gerosios bakterijos išskiria fermentų, skaidančių laktozę, dėl ko jogurtas geriau toleruojamas.

Jogurte bakterijos neatsitiktinai, jis gaminamas tam tikroms bakterijų kultūroms rauginant pasterizuotą pieną. Naudojamos Lactobacillus bulgaricus ir Streptococcus thermophilicus kultūros – be jų pienas nevirstų jogurtu. Gamybos procese dalyvaujančios bakterijos dar kitaip vadinamos probiotikais, palaiko mūsų žarnyno floros pusiausvyrą, slopina žalingų bakterijų augimą, padeda skaidyti maisto medžiagas, skatina B grupės vitaminų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, aktyvina toksinų bei kitų nereikalingų medžiagų šalinimą iš organizmo. Kai kurių gamintojų jogurtai papildomi ir kitais probiotikais, pvz. bifidobakterijomis, tai dar padidina jų naudą sveikatai. Tai ypač aktualu po antibiotikų vartojimo, lėtinių ligų, virusinių infekcijų, pasireiškusių viduriavimu, kuomet reikia atstatyti normalią žarnyno mikroflorą, tada jogurtas – tikrai puiki išeitis ir pagalba.

Kokį jogurtą rinktis parduotuvėje? Pirmiausia šviežią, turintį mažai, o geriausia neturintį konservantų, trumpai galiojantį, nes ilgai galiojantys jogurtai yra termiškai apdoroti, todėl juose nėra gerųjų bakterijų, taigi ir nauda iš tokio jogurto nedidelė. Žinoma, būtina atkreipti dėmesį į etikėtėje nurodytus maistinių medžiagų kiekius, pasirinkite jogurtą turintį nedaug riebalų, o daugiau baltymų. Ko gero, tai labiausiai aktualu kieknėjantiems ir ne tik, nes itin riebių pieno produktų nerekomenduojama vartoti vaikams, galų gale tiesiog sveikai besimaitinantiems, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiems kepenų ligomis. Kartais mažas riebalų kiekis gali būti kompensuojamas gana dideliu angliavandenių kiekiu, taigi lieknėjantys neapsigaukite, norėdami nusipirkti tikrai dietinį jogurtą rinkitės turintį ne tik mažai riebalų, bet ir kalorijų. Alergiški žmonės turėtų rinktis jogurtą be priedų.

Rinkimės pieno produktus pusryčiams, užkandžiams, per dieną mes turėtume suvalgyti bent vieną porciją pieno produktų. Kodėl tai negalėtų būti jogurtas? Skanaus!

Daugiau straipsnių – dietos.lt

Mokslų daktarė Susanna Holt sukūrė sotumo jausmo lentelę – sistemą, kurios pagalba nustatoma, kokie produktai ir kokį sotumo jausmą suteikia. Tyrimo metu dalyviai turėjo valgyti maisto produktus, kurių kiekvieno energetinė vertė prilygo 240 kalorijų, o vėliau juos reitingavo pagal jaučiamą alkio jausmą. Balta duona buvo naudojama kaip atskaitos taškas prilygintas 100. Kitaip tariant, produktai, prie kurių nurodyta daugiau nei 100, yra sotesni už baltą duoną, o tie, prie kurių skaičius mažesnis – atitinkamai mažiau sotumo suteikiantys produktai.

Pasirodo, sočiausiai dalyviai jautėsi suvalgę virtų bulvių. Visa tai dėl to, kad bulvių kiekis gali būti kelis kartus didesnis nei pvz., baltos duonos, nors energetinė abiejų produktų vertė bus ta pati.

Taip pat paaiškėjo, kad riebūs produktai nėra tokie sotūs kaip žmonės dažnai įsivaizduoja. Kadangi kūnas riebalus atpažįsta kaip kurą, kuris naudojamas tik ekstremaliomis sąlygomis, taigi vietoj to, kad juos panaudotų iš karto, kaupia atsargai. Atitinkamai valgant daug riebalų turintį maistą, kūnas nesiunčia smegenims reikiamo sotumo signalo. Tuo tarpu angliavandeniai veikia priešingai.

Žemiau pateikiama produktų sotumo lentelė, kurioje matoma, kokie produktai suteikia daugiau ar mažiau sotumo lyginant su balta duona.