Gyd. dietologė Jūratė Dobrovolskienė

SKAITYTI STRAIPSNĮ

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė.

SKAITYTI STRAIPSNĮ 

Klausimas. Ar naudinga valgyti kanapių, čijos – ispaninio šalavijo – bei linų sėklas? Kokiomis maistinėmis savybėmis jos pasižymi? Ar tie, kurie nevartoja šių sėklų, gali gauti medžiagų, kuriomis jos vertingos, iš kitur? Aistė.

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Taip, sėklos organizmui naudingos. Nedideli jų kiekiai turi būti kasdieninio raciono dalis. Sėklos yra labai naudingos: visos minėtos sėklos yra puikus “gerųjų” riebalų omega-3, skaidulų (tirpių ir netirpių), baltymų, kalcio (ypač čija sėklos) ir kitų mineralinių medžiagų šaltinis. Dėl to jos turi teigiamą poveikį kardiovaskulinei sistemai (mažina kraujospūdį, cholesterolį), reguliuoja virškinimo trakto veiklą, mažina osteoporozės riziką.

Nevartojantieji šių sėklų išvardintų maistinių medžiagų gali gauti ir iš kito maisto, pvz., aliejaus (omega-3), riešutų ir žuvies (omega-3), daržovių (skaidulų), pieno produktų (kalcio) ir t.t. Svarbu, kad mityba būtų kuo įvairesnė, tik taip galima patenkinti visų (daugiau nei 50) reikalingų maistinių medžiagų poreikį.

Kokius duonos gaminius rinktis ir kada juos valgyti, straipsnyje atsako mūsų klinikos gydytoja Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.

SKAITYTI STRAIPSNĮ

Artėjant džiugiai pavasario šventei, sveikiname visus, linkėdami pakilios nuotaikos ir saulėto dangaus!

Gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės komentaras delfi.lt, kokią duoną ar batoną rinktis.

SKAITYTI 

Klausimas. Kuo naudinga ir kuo žalinga grietinė? Kuriems žmonėms jos reikėtų visiškai atsisakyti? Kiek per dieną galima suvartoti?

Atsako gydytoja dietologė Žana Antonova

Grietinė yra gyvūninis maisto produktas, gaunamas iš grietinėlės, suraugintos pieno rūgšties bakterijomis arba kitu raugu. Kaip ir dauguma gyvūninės kilmės maisto produktų, ji turi daug riebalų (ypač sočiųjų – sveikatai nepalankių riebalų) ir cholesterolio, kurių kiekis priklauso nuo grietinės riebumo: kuo riebesnė, tuo daugiau riebalų ir cholesterolio, tuo didesnė jos energinė vertė. Todėl asmenims, turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį, antsvorio arba nutukusiems, reikia riboti jos vartojimą, rinktis liesesnę grietinę arba skiesti riebią grietinę kefyru, rūgpieniu.

Kita vertus, šis pieno produktas yra puikus kalio, vitaminų A ir E šaltinis.

Paros grietinės suvartojimo kiekis priklauso nuo bendro suvartojimų riebalų kiekio per dieną (gyvūninės kilmės riebalai neturi viršyti 10 proc.). Taigi sveiki žmonės, kurių dienos energinė vertė sudaro 2000-2200 kcal ir kurie nevartoja kitų riebalų (sviesto, majonezo ir kt.), per dieną gali suvalgyti 3–4 šaukštus, o turintieji sveikatos sutrikimų – tik 2–3 šaukštus grietinės.

Bulvės – dažno lietuvio neatsiejama ypač žiemos maisto raciono dalis. Ilgą laiką joms gailėta gerų žodžių. Bulvės buvo kaltintos ir dėl tukinimo. Tačiau jau kurį laiką šios daržovės yra reabilituojamos. Pasirodo, tai netgi vienas naudingiausių dietinių produktų. Svarbiausia – kiek jų valgoma ir kaip jos ruošiamos. SKAITYTI VISĄ STRAIPSNĮ

Klausimas. Kelis kartus per mėnesį nusiperku karšto rūkymo lašišos. Ar toks maisto produktas, kaip rūkyta žuvis, labai kenkia sveikatai ir jo apskritai vertėtų atsisakyti? Deivis.

Atsako gydytoja dietologė  Žana Antonova

Žuvis savaime yra labai vertingas maisto produktas. Bet labai svarbu, kaip ji yra paruošta vartoti, kaip pagaminta. Mat net patį sveikiausią produktą galima sugadinti, pagaminus ji netinkamai. Maisto produktų rūkymas –  tai maisto gamybos technologinė operacija, kai maisto produktas apdorojamas nevisiško degimo medienos (buko, alksnio ir kt.) dūmais. Tokio proceso metu maisto produkte susidaro tam tikros medžiagos- policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (pvz.,  benz(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ar chrizenas),  galintys pakenkti žmogaus sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dažnas rūkytų maisto produktų vartojimas gali padidinti virškinamojo trakto auglių susidarymo riziką.

Prieš valgant rūkytus maisto gaminius, reikėtų pašalinti jų paviršių (nevalgyti žuvies odelės), nes didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija kaupiasi būtent rūkomo produkto paviršiuje.

Įdomi tema apie maisto ir charakterio ryšį, o kodėl kartais labai norime saldaus arba aštraus maisto, mūsų gydytojos Daivos Pipiraitės-Lazarevičienės komentaras.

SKAITYTI STRAIPSNĮ