Maisto riebalai ir vėžys
Širdies ligos bene labiausiai siejamos su riebalų vartojimu. Tačiau mokslininkai nustatė ir galimą ryšį tarp su maistu gaunamų riebalų ir tam tikros lokalizacijos vėžio atsiradimo. Vėlgi pasirodė svarbus ne riebalų kiekis, bet riebalų rūšys mityboje.
Krūties vėžys
Iki 1980 m. daugelis mitybos specialistų manė, jog riebalai maiste – tai pagrindinė krūties vėžio atsiradimo priežastis. (11, 12) Tokia nuomonė buvo grindžiama tarptautiniais duomenimis –palyginimais, kurie rodė didesnį krūties atvejų skaičių tose šalyse, kuriose vienam gyventojui teko didesnis riebalų kiekis. Tačiau šie duomenys nebuvo labai išsamūs. Kaip parodė atlikti moksliniai tyrimai, per pastarąjį dešimtmetį, nebuvo įrodytas ryšys tarp bendro riebalų kiekio mityboje ir krūties vėžio atsiradimo.(13) Moterų sveikatai įtaką darančių mitybos pokyčių studija tyrė sumažinto riebalų kiekio dietos poveikį krūties vėžio atsiradimui ir buvo nustatyta, kad panašus krūties vėžio atvejų skaičius teko tiek toms, kurios laikėsi sumažinto riebalų kiekio dietos, tiek toms, kurios laikėsi „įprastos“ dietos.(4)
Kiti moksliniai tyrimai, taip pat ir Harvardo universiteto, nerado ryšio tarp skirtingų riebalų rūšių vartojimo ir krūties vėžio. Tačiau kai kurie Europos tyrimų rezultatai parodė, kad mažesnę riziką sirgti krūties vėžiu turi tos moterys, kurios vartojo daug mononesočiųjų riebalų (daugiausia alyvuogių aliejaus pavidalu).(14, 15)
Storosios žarnos vėžys
Ankstesni tarptautiniai specialistų tyrimai, taip pat kaip ir krūties vėžio atveju, storosios žarnos vėžio atsiradimą siejo su bendru riebalų kiekiu maiste. Vėlesni tyrimai paneigė šių ankstesnių tyrimų rezultatus, ir ryšys tarp bendro riebalų kiekio mityboje ir storosios žarnos vėžio nebuvo įrodytas, tačiau valgyti daug raudonos mėsos vis dėlto nerekomenduojama.(16)
Prostatos vėžys
Tiesioginis ryšys tarp maisto riebalų ir prostatos vėžio atsiradimo nėra aiškus, tačiau yra tam tikrų įrodymų, kad didelis gyvulinės kilmės riebalų ir sočiųjų riebalų vartojimas padidina prostatos vėžio riziką. Reikalingos tolimesnės studijos, galinčios įrodyti ryšį tarp maisto riebalų ir prostatos vėžio atsiradimo.
Kitos lokalizacijos vėžys
Yra atlikti preliminarūs moksliniai tyrimai, kuriuose siejamas tam tikrų riebalų rūšių vartojimas ir kitų vėžio formų atsiradimas, tačiau rezultatai nėra visiškai aiškūs, todėl reikalingi tolimesni tyrimai. Harvardo universiteto mokslininkai ir kiti nustatė, kad didelis trans riebalų vartojimas padidina Ne-Hodžkino limfomos riziką, o didelis sočiųjų riebalų vartojimas padidina endometriumo vėžio riziką.
Maisto riebalai ir nutukimas
Vyrauja bendra nuostata, kad kuo daugiau valgome riebalų, tuo daugiau didėja organizmo riebalų atsargos ir kartu labiau didėja mūsų kūno masė. Ši nuostata per pastarąjį dešimtmetį buvo labai paplitusi ir buvo rekomenduojama nutukusiems žmonėms mažinti bendrą riebalų kiekį maiste, didinant angliavandenių kiekį. Tačiau tai nebuvo tinkamos ir teisingos rekomendacijos, pvz., Amerikoje iš riebalų gaunamų kilokalorijų kiekio mažinimas dietoje nedavė teigiamų rezultatų ir nutukimo atvejų tik didėjo.
Nebuvo įrodytas sumažinto riebalų kiekio dietos pranašumas prieš įprasto riebalų kiekio dietas. Tai buvo įrodyta Moterų sveikatai įtaką darančių mitybos pokyčių studijoje, kurioje sumažinto riebalų kiekio dietos laikymasis nesumažino svorio, lyginant su „įprastos“ dietos laikymusi.(2)
Nors reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai, tačiau norint netekti ir išlaikyti sveiką svorį, rekomenduojama mažinti bendrą paros kilokalorijų kiekį bei didinti fizinį aktyvumą.
Pagrindinė dalis: Rekomenduojamas riebalų kiekis
Nepaisant to, jog įvairių riebalų rūšių poveikis sveikatai ir ligoms skirtingas, išlieka pagrindinė rekomendacija: mažinti blogųjų ir didinti gerųjų riebalų vartojimą. Pabandykite riboti sočiuosius riebalus mityboje ir atsisakyti trans-riebalų ir iš dalies hidrintų aliejų (Medicinos instituto ataskaitų išvadose nustatyta, kad nėra saugaus trans-riebalų kiekio maiste) (17). Keisti sočiuosius ir trans- riebalus į polinesočiuosius ir mononesočiuosius riebalus.
Nuo 2006 m. sausio 1 d. JAV trans-riebalų kiekis turi būti nurodytas ant produktų etikečių. Vis labiau ir labiau produktai be „trans-riebalų“ tampa prieinami. Reikėtų atminti, jei (pagal FDA standartą) produkte nurodytas nulinis kiekis trans-riebalų, jų iš tiesų gali būti iki 0,5 gramo (Kanadoje nustatyti kiti standartai – nuo 0 iki 0,2 gramų). Taigi, būtina skaityti pakuotės užrašus „ iš dalies hidrinti augaliniai aliejai“ ir „ užpilai salotoms“ bei ieškoti kitų alternatyvių produktų, be šių minėtų užrašų, ypač tais atvejais, jei šiuos produktus valgote reguliariai.
Patarimai, kaip sumažinti trans-riebalų kiekį: • Rinkitės augalinius aliejus ar margariną, kuriuose nėra trans-riebalų ar jų kiekis labai nedidelis.
• Sumažinti ar iš viso atsisakyti jau iš anksto paruoštų (kepiniai, užkandžiai), perdirbtų produktų, greito maisto. Visus šiuos minėtus produktus laikykite, turinčius trans riebalų, nebent jie paženklinti kitaip.
• Kiek įmanoma mažiau rinkitės tokius produktus, kuriuose nurodyta hidrinti ar iš dalies hidrinti augaliniai aliejai.
• Siekiant išvengti trans-riebalų gavimo restoranuose, vienas iš būdų – neužsakinėti kepto maisto, kurio gamyboje paprastai naudojami iš dalies hidrinti aliejai (fritiūrinės).