Vasario 15 d. antradienis

Visą dieną, šalia tiesioginių kasdienių darbų sprendžiau hamletišką klausimą – sportuoti ar nesportuoti? Sporto kuprinė, kaip visada, bagažinėje (įtariu, kokio šaltumo sportiniai rūbai, o dušo žele jau seniai turbūt tapo ledo gabalu…). Rytoj sporto klubas nedirbs, vadinasi, gausis dviejų dienų pertrauka…

Bet kas sakė, kad turiu arti, lyg ruoščiaus dalyvauti olimpiadoje? Nea, nusprendžiau – važiuoju pas draugę į svečius Jaučiuosi, kaip penktadienį – vis tik geras dalykas toks šventės vidury savaitės!

Beje, kalbant apie draugus (negaliu aš apie juos nekalbėti. Niekaip). Vienam forume tarp besiliekninančiųjų vyko diskusija, kaip draugės jų morališkai nepalaiko. Ir toks nepalaikymas yra dviejų rūšių.

1. “Draugės” sako, kad viskas gerai,  nėra ko kūdintis ir siūlo visokį kaloringą maistą(aha, ypač, jei besikūdinanti sveria 100 kg., o jos “draugė” – 60 kg.), o kad nebūtų per mažai, laiks nuo laiko pasičiupinėja savo kaulus ir paaimanuoja, kad labai priaugo svorio…

2. “Draugės” labai “palaiko” besikūdinčiąją ir vos neatiminėja kąsnius iš burnos. O jei pamato, kad “auka” valgo neteisingą maistą, atskaito moralą ir taip, kad girdėtų kuo daugiau žmonių. Tokios personos jaučiasi darančios gerą darbą, nes galvoja, kad sugėdinta “storulė” padarys išvadas ir toliau mis tik grūdeliais ir žolelėm. Gal jos ir nori gero, bet dažniausia tai veikia atvirkščiai. Tokiais atvejais, nors ir strigtų kąsnis burnoje, specialiai norisi valgyti, kad įrodytum, jog tau “nieks nepaaiškins kaip gyventi”.

Savo didelei laimei, mano draugės kitokios. Nečiulba, kad esu ir taip liekna, lyg gazelė, nesididžiuoja garsiai savo formomis. Morališkai palaiko, pagiria pastangas, paskatina ir jei reikia – net suskaičiuoja kalorijas, kad galėčiau suvalgyti kažką ne iš lieknų patiekalų serijos.  Nors žinau, kad jei visai pamesčiau galvą ir pradėčiau ryti nesirinkdama, sulaukčiau draugiško ir juoko formoje pasakyto “gal jau gana?”

Manau, metant svorį labai svarbu aplinkos palaikymas. Toks viduriukas. Nesmerkiant, kai paklysti ir neignoruojant, kad tu stengiesi. Manau, dėl to metantys svorį žmonės jungiasi ir bendrauja forumuose, meta svorį kartu kolektyve ar kitaip ieško bendraminčių… Tik tas, kuris su tuo susidūręs, žino, kad ir taip žmogus, kuris meta svorį nuolat kovoja su savimi (ne su alkio jausmu – greičiau su kaltės jausmu, su pagundomis, su aplinkinių reakcija), ir jam aplinkinių “plakimas” mažiausiai reikalingas.

O jei jums pasisekė su draugais, taip kaip pasisekė man – tuomet jūs turite dar vieną palaikymo komandą Nes gera draugė ne tik palaiko plaukus nelabai delikačioje situacijoje, bet ir suskaičiuoja vyno taurės ir deserto kalorijas, kai tau to tikrai reikia

*********

Vasario 17, ketvirtadienis (kuris atrodo kaip pirmadienis).

Praeitą kartą parašiusi, skubėdama nepaspaudžiau “skelbti”, todėl dabar iš karto jūsų teismui pateikiu dviejų dienų ataskaitą

Niekaip neatspėsite, ką šiandien veikiau Na, be to, kad dirbau, paskui sportavau… Šiandien aš prisidėjau prie torto gaminimo Gal kai kam tai yra kasdienybė arba bent jau šiaip dažnas užsiėmimas. Aš tokiais kondideriniais viražais užsiimu laaaabai retai. O kai metu svorį – apskritai negaminu saldumynų, nes turėti jų ir nevalgyti, man yra per didelis išbandymas Čia jums ne kokie makaronai

Taigi po sporto trumpam su reikalu užsukau pas draugę – tuo pačiu pasveikinau savo draugą Benuką su penktuoju gimtadieniu, kuris bus rytoj Taigi ta proga, jo mama, mano draugė, kuri kulinariniais ir konditeriniais viražais užsiima dar rečiau, gamino tortą. Negaliu vartoti žodžio “kepė”, nes torto blynus jai iškepė anyta, o jai beliko užduotis tuos blynus paversti skaniu ir gražiu gaminiu, ant kurio būtų galima susmeigti penkias žvakutes. Kai išgėrusi arbatą jau stojausi eiti namo, draugė pametėjo mintį, kad jei būčiau “tikra draugė”, tai nepalikčiau jos vienos šitoj nelygioj kovoj. Aš ką? Aš gi draugė Likau. Aišku, padėjau daugiau morališkai ir maldama liežuviu, taip apsimesdama, kad puikiai išmanau tortų gaminimo meną. Na gerai, ranką šiandien bei ten pridėjau. Ir labai užsimaniau gaminti tortą nuo A iki Z. Žodžiu, užplūdo įkvėpimas pagaminti ką nors didingo ir labai skanaus, kad visi valgytų ir mėgautųsi. Neužilgo tokią progą turėsiu Ar turėsiu ir įkvėpimo? Vargu

Galiu pasakyti, kad pastaruoju metu maisto gaminimo protrūkiai man užeina tikrai dažniau nei visuomet. Šiaip dabar gaminu gana daug – kaip tikra turbo moteris dažną rytą gaminu pietus sau į darbą, pietus-vakarienę sūnui, kad pasišildytų grįžęs iš mokyklos…Paskutinę savaitę mano šaldymo kamera pasipildė virtinukais, lietiniais, karbonadais…. Supermama, ne kitaip

Kad dienoraštis bent kiek būtų panašus į lieknėjimo, galiu pasakyti, kad esu numetusi apie 4 kg. (mano svarstyklės gyvena savo atskirą gyvenimą, todėl galiu stebėti tik tendencijas, o ne tikslius skaičius ) Sporto klube trenerė pastebėjo, kad mano formos pagražėjo ir nebeliko gelbėjimosi rato ant liemens, pati jaučiuosi puikiai, visai nesikankinu ir savęs neprievartauju. Žinoma, man gal šiek tiek norėtųsi, kad svoris kristų greičiau, kita vertus, žinau, kad sportuojant formuojasi raumenys, kurie sveria daugiau. Aš niekur neskubu. Juk iki vasaros liko 3 mėnesiai ir tik 5 niekingi kilogramai

Labanakt,

Saulė