Vis dažniau parduotuvių lentynose galima rasti naujų hibridinių vaisių ir daržovių. Hibridas – tai ne genetinių eksperimentų rezultatas, o vaisius ar daržovė, gautas sukryžminus skirtingus augalus.  Tai – įdomūs, neįprasti augalai, kuriais galime mėgautis selekcijos dėka.

GELTONASIS ARBŪZAS

100 g energinė vertė: 38 kcal

naudingos maistinės medžiagos: vitaminai A, C.

Išoriškai atrodo kaip įprastas dryžuotas arbūzas, bet viduje jis ryškiai geltonos spalvos  ir turi daugiau sėklų negu raudonasis. Toks  arbūzas atsirado sukryžminus laukinį arbūzą (kuris yra būtent geltonos spalvos, bet valgyti jo neįmanoma) su įprastu. Vasarą apvalios formos geltoni arbūzai auginami Ispanijoje, o žiemą ovalios formos –  Tailande (šioje šalyje jis ypač vertinamas, nes anot vietinių, geltona spalva pritraukia pinigus ).  Geltonasis arbūzas švelnaus skonio, sultingas, bet ne toks saldus kaip raudonasis.

PLUOT

100 g energinė vertė: 57 kcal

naudingos maistinės medžiagos: vitaminas C, skaidulinės medžiagos

Tai slyvos ir abrikoso hibridas. Pavadinimas sudarytas iš dviejų  angliškų žodžių skiemenų:  plum (slyva) ir apricot (abrikosas).

Išorinė pluoto spalva gali būti rožinė, vyšninė, violetinė, žalia, o vidus – nuo baltos iki ryškiai slyvinės spalvos. Šis vaisius auginamas Kalifornijoje nuo 1989 metų. Iš viso yra apie 11  pluoto  rūšių.

Jis saldesnis už slyvą  ir abrikosą, todėl plačiai naudojamas kulinarijoje:  iš pluoto spaudžiamos sultys, gaminami desertai ir vynai, vaisius konservuojamas.

YOSHTA (Jostaberry)

100 g energinė vertė:  40 kcal

naudingos maistinės  medžiagos: vitaminai C, P, antioksidantai antocianinai

Tai serbentų ir agrastų “meilės vaisius”, kuris pirmą kartą buvo išaugintas 1970 metais Vokietijoje.  Pavadinimas kilęs iš vokiškų žodžių Johannisbeere — serbentai ir  Stachelbeere — agrastas. Yoshta uogos yra beveik juodos spalvos, vyšnių dydžio, saldžiai rūgštaus skonio.  Egzistuoja dvi jų rūšys : “Juoda” ir “Raudona”, rudos-bordo ir šviesiai raudonos spalvos.

Vitamino C šiose uogose mažiau negu serbentose, bet 2-4 kart daugiau negu agrastuose.  Lygiai taip pat kaip iš serbentų, iš yoshtos uogų spaudžiamos sultys,  gaminami įvairus desertai (uogienė, džemai).

NASHI (Azijos kriaušė)

100 g energinė vertė:   46 kcal

naudingos maistinės  medžiagos: kalcis, fosforas, skaidulinės medžiagos, antioksidantai

Šis vaisius – kriaušės ir obuolio hibridas, kuris auginamas daug šimtmečių Azijoje. Turi įvairių pavadinimų: Azijos kriaušė, smėlio kriaušė, Korėjos kriaušė, Taivano kriaušė, Japonijos kriaušė, obuolių kriaušė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo kad obuolys, bet paragavus – kriaušės skonis. Spalva gali būti įvairi: nuo žalios iki oranžinės. Obuolys-kriaušė palyginus su įprasta kriauše turi privalumą -  ji yra kietesnė, todėl lengviau transportuojama ir saugojama.

Nashi turi daug vandens, todėl jis netinka kulinariniam apdorojimui (kepimui, virimui). Dažniausia valgoma žalia, naudojama  salotose. Puikiai tinka kaip užkandis prie vyno kartu su vynuogėmis ir sūriu.

YUZU

100 g energinė vertė:  30  kcal

naudingos maistinės  medžiagos: vitaminas C

Yuzu, ar japoniška citrina, – mandarino ir ičang papedos (dekoratyvaus citruso) hibridas. Žalios arba geltonos spalvos (priklausomai nuo sunokimo) vaisius, nelygia odele, mandarino dydžio, panašus į mažą greipfrutą, turi ryškų aromatą ir rūgštų skonį. Į Japoniją  dar VII amžiuje jį  atvėžė budistų vienuoliai.  Vaisius taip pat labai populiarus Kinijos ir Korėjos virtuvėje.

Yuzu dažniausia naudojamas kaip aromatinė priemonė, nes turi nuostabų citrusinį kvapą su pušies ir gėlių atspalviu. Jo cedra – viena iš populiariausių japoniškų prieskonių, kuri naudojama mėsos ir žuvies patiekalams,  sriubų, makaronų,  gaminimui. Cedra sudaro pagrindą ruošiant alkoholinius ir bealkoholinius gėrimus, džemus, sirupus, desertus. Rūgščios, aromatinės yuzų sultys naudojamos kaip actas.

Kitame straipsnyje skaitykite apie hibridines daržoves.