Kartais būna taip, kad labai kažko nori paragauti – ne dėl to, kad būtum alkana, bet tiesiog norisi dalyvauti visuotinoj valgymo šventėj. Tuomet atsimenu vieną labai naudingą ir paprastą patarimą: Nėra blogo maisto. Yra tik blogas jo kiekis :)

Prieš Jus – penktadienio vakarienė.  Taip atrodė porcija, kurią užsisakė mano draugai, ir taip – maniškė. Norėjosi paragauti, todėl nesikankinau ir leidau sau :)

Šį įrašą skiriu visoms, kurias draugai, bendradarbiai, vyras, vaikai, giminaičiai kartais  (arba dažnai) “kankina” šalia valgydami ką nors labai skanaus, kai tuo tarpu jūs mintyse skaičiuojate kalorijas. Mano patarimas – leiskite sau mažą gabalėlį to paties. Ir gal įsitikinsite, kad tai nėra jau taip beprotiškai skanu, kaip atrodė iš pat pradžių :) Bent jau aš tokią išvadą sau pasidariau ;)

labai labanakt,

Saulė