Neringos Švelnienės straipsnis, laikraštis “Santarvė”

Prasidėjęs adventas – susikaupimo, rimties ir apmąstymų laikas. Seniau advento laikotarpiu buvo griežtai laikomasi nusistovėjusių papročių ir tradicijų. Vieni pagrindinių: sausas ir juodas pasninkavimas bei susilaikymas nuo linksmybių. Domėjomės, ar dar gyvuoja šie papročiai šiuolaikinio skubančio žmogaus gyvenime.

Advento prasmė

Lapkričio 30-ąją, šv. Andriejaus dieną prasidėjusio advento pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos,
reiškia atėjimą. Laikotarpis, trunkantis keturias savaites, kviečia prasmingai pasiruošti didžiosioms
metų šventėms. Pasak Rūtos Grumadaitės-Pabarčienės, Klaipėdos universitete dėstančios Lietuvių
etnokultūrą, rimtis ir susikaupimas yra būdingi ir krikščioniškojo, ir archajiškojo laikotarpio bruožai.
Jie susiję su mitine žmonių pasaulėžiūra apie ankstyvąją pasninko esmę: apsivalyti dvasiškai
(atsiprašyti, pagalvoti apie amžinybę) ir fiziškai – susitaikyti su savo gyvuliais, t. y. nesimaitinti jais
bent mėnesį, bei atlikti apeiginį prausimąsi Kūčių vakarą. „Krikščionybė gražiai prisitaikė prie šių
reikalavimų su savaisiais – rimtis, pamaldumas, bažnyčios lankymas.Visais laikais buvo šeimų, kurios daugiau ar mažiau laikėsi advento ir kalėdinių papročių“, – sakė pašnekovė.

Tai, ką išsaugojome

Ryškiausiais išlikusiais ir daugeliui puikiai žinomais papročiais etnokultūrą tyrinėjanti R. GrumadaitėPabarčienė įvardino Kūčių stalo su dvylika patiekalų dengimą bei kalėdaičio dalijimąsi. Atskirai ir išsamiai galima kalbėti apie įvairius adventinio laikotarpio tikėjimus ir burtus: šiaudo traukimą iš po staltiesės norint sužinoti kokio ilgio tavo gyvenimo šiaudas; bato metimą per petį; riešutų, kūčiukų skaičiavimą, norint sužinoti, ar ateinančiais metais surasi sau porą. Etnologė sakė pažįstanti daug žmonių, kurie Kūčias mini panašiai: „Aišku, šiandien labai populiaru eiti klausytis Bernelių mišių.
Manau, šiandien ten susirenka daug ir nepraktikuojančių katalikų. Ir tai nėra blogai, žmones traukia
šventės, bendrumo, vienybės jausmas. O tas bendras visų pakylėjimas yra kartais visai šalia nuoširdaus
pamaldumo“.

 

Advento kalendoriai – pasiskolinti

Kalėdinę eglutę puošti Lietuvoje pradėta 19 amžiuje. Ši tradicija, prigijusi mūsų kultūroje, yra
pasiskolinta iš vokiečių. Išradingas vienuolis, norėdamas pagonims paaiškinti Šventąją Trejybę,
panaudojo kūgio pavidalo amžinai žaliuojančią eglę. Apie eglę, papuoštą obuoliais ir įvairiais kepiniais užsimenantys pirmieji rašytiniai šaltiniai datuojami 16 amžiuje. Yra užrašytas faktas, kad Plateliuose per pirmuosius Rarotus (kiekvieną advento sekmadienį laikomos mišios) ant altoriaus pastatytų žvakių skaičius padėdavo žmonėms orientuotis kiek savaičių bus laikotarpiu nuo Kalėdų iki Užgavėnių. Lietuvoje iki 19 amžiaus vidurio buvo platinami lenkiški ir rusiški kalendoriai. Vėliau, net ir tada, kai Laurynas Ivinskis pradėjo leisti žemaitiškus kalendorius, nedažnas galėjo jais naudotis, o kas kada bus, norėjo žinoti visi, todėl uoliai dalyvaudavo pirmosiose advento mišiose. Remiantis šiuo faktu, galima manyti, jog dabar populiari tradicija gaminti ar pirkti bei dovanoti jau pagamintus advento kalendorius, yra atsiradusi neseniai ir anksčiau puoselėjama nebuvo.

 

Svarbu protingai

Kristina

Gyd. dietologė K. Jasmontienė

Pasninkavimas, toks, koks jis buvo seniau, vargu ar priimtinas šiuolaikiniam žmogui, mat dabar kitoks
dienos režimas, darbų pobūdis, maistas. Anksčiau didieji ūkio darbai baigdavosi dar prieš prasidedant
adventui, tad ir fizinis žmonių aktyvumas sumažėdavo. Priešingai nei šiandien, kai metų pabaiga
dažnam – pats darbymetis. Dietologė Kristina Jasmontienė, paklausta apie pasninko pliusus ir minusus,
kalbėjo apie tai, jog kokybiškas pasninkavimas yra sveikintinas: „Pasninkavimas reiškia tai, jog kurį
laiką vengiame tam tikrų produktų ir patiekalų, kurie neretai siejami su gerbūviu, yra riebūs ir
nenaudingi.“ Specialistė akcentavo: pasninko nedera painioti su badavimu. Kaip ir pasninkauti
nesubalansuotai, nesilaikant įprasto mitybos režimo ir kai kuriuos maisto produktus iš savo raciono
pašalinti ilgam. Taigi, ne tik per pasninką, bet ir kasdien truputį sumažinę mėsos kiekį racione, įtraukę į
jį daugiau žuvies, ankštinių daržovių, riešutų, sėklų (produktų, kuriuos kažkodėl dažniausiai
atsimename ruošdami Kūčių stalą), tikrai nepadarysime žalos nei savo, nei artimųjų sveikatai.