Sultys – nėra būtinas žmogaus raciono komponentas. Žymiai vertingesnis produktas yra natūralūs švieži vaisiai arba daržovės. O skysčių šaltinis turėtų būti vanduo. Net ir šviežiai spaustose sultyse mažiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, palyginant su vaisiais. Taigi, gydytojai neturėtų rekomenduoti gerti sulčių, išskyrus tam tikrus atvejus. Vienas iš jų – kai dėl tam tikrų priežasčių nesuvartojama pakankamai daržovių. Tuomet daržovių trūkumui kompensuoti rekomenduojama gerti bent jau po 1-2 stiklines daržovių sulčių per dieną. Kitos indikacijos sulčių vartojimui – kai tikslinga priaugti svorio, arba po treniruotės, raumenų glikogenui atstatyti.
Tiems, kurie negali atsisakyti sulčių arba yra indikacijos joms vartoti – geriausiai rinktis šviežiai spaustas vaisių arba daržovių sultis. Šviežių sulčių gėrimas yra gera alternatyva pirktinėms. Jeigu nėra minėtų indikacijų sulčių vartojimui (nepakankamas daržovių vartojimas, treniruotės, svorio priaugimas), sultis gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę, skiestas per pusę su vandeniu. Nereikia piktnaudžiauti morkų, burokėlių sultimis dėl didelio karoteno kiekio jose – gerti su pertraukomis.
Iš pirktinių sulčių reiktų rinktis tokias, kuriose nėra konservantų, kurios nėra papildomos cukrumi gaminant, o yra natūraliai saldžios dėl vaisių gliukozės ir fruktozės. Visa tai galima perskaityti ant pakuotės.
Taip pat ir vaikams – kadangi ženkliai naudingiau valgyti gryną vaisių arba daržovę, reiktų pratinti valgyti šiuos produktus. O sultys vaikams – savaime suprantamas gėrimas, netgi skanėstas. Sveikas vaikas turi atsigerti vandens, o ne cukraus turinčio gėrimo. Kai vaikas per mažo svorio, sulčių galima duoti atsigerti tik po valgio, nes cukrus, fruktozė esantys jose, geriant tarp valgių ir prieš valgį, slopins apetitą maistingiesiems produktams. Vaikams nereiktų pirkti sulčių, į kurias pridedama dažiklių, skonį suteikiančių medžiagų, tirštiklių, konservantų.
Na, o jei dar niekada nebandėte, paragaukite raugintų kopūstų sulčių – jos labai vertingos dėl probiotinių bakterijų.
