„Vartokite mažiau riebalų ir cholesterolio, jei norite numesti svorio, sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką“ – dauguma mūsų ne kartą girdėjome tokią rekomendaciją.

Dabar jau drąsiai galima teigti, kad ši paprasta rekomendacija yra pasenusi. Išsamūs Harvardo universiteto tyrimai rodo, kad bendras riebalų kiekis racione ligoms atsirasti įtakos neturi. Ligų atsiradimą skatina riebalų rūšis racione, o ne jų kiekis. Tai nustatyta atlikus 8 metų trukmės studiją, kurioje nebuvo įrodyta, kad sumažinto riebalų kiekio racionas apsaugoja nuo širdies ligų, krūties, storžarnės vėžio ar efektyviai mažina svorį.

Vis labiau įsitikinama, jog blogieji riebalai, tai yra sotieji ir trans riebalai, iš tiesų didina ligų riziką, o  gerieji riebalai, tai yra mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, kaip tik mažina ligų riziką. Taigi, svarbiausia vartoti daugiau gerųjų nei blogųjų riebalų.

Na, o kaip dėl cholesterolio maiste? Ar dar vis svarbu mažinti cholesterolio kiekį maiste, ypač jei sergate cukriniu diabetu, ar iš tiesų cholesterolis vaidina pagrindinį vaidmenį ligų atsiradimui? Padidintas cholesterolio kiekis kraujyje žymiai padidina riziką sirgti širdies ligomis. Apie 75% cholesterolio gaminamas kepenyse ir tik apie 25% cholesterolio absorbuojamas iš maisto. Labiausiai cholesterolio kiekį kraujyje didina blogųjų riebalų rūšys racione.

Cholesterolio poveikis širdies ligoms

Cholesterolis — tai į vašką panaši medžiaga, kuris gaminamas kepenyse ir lipoproteinų pagalba transportuojamas į kraują, iš kur pasiskirsto į visas kūno dalis. Cholesterolis dalyvauja formuojantis ląstelių membranoms, taip pat gaminant tam tikrus hormonus ir vitaminą D.

Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje sukelia sveikatos sutrikimus. Jau 1960–1970 metais mokslininkų buvo nustatytas ryšys tarp didelio cholesterolio kiekio kraujyje ir širdies ligų. Cholesterolio perteklius kaupiasi arterijų sienelės viduje. Šis perteklius, vadinamas plokštele, kuri lėtina ar blokuoja kraujo tekėjimo srovę. Šis arterijų susiaurėjimas vadinamas ateroskleroze, kuri gali pažeisti ir širdį maitinančias arterijas (koronarines (vainikines) arterijas). Kuomet viena ar daugiau širdies raumenų dalių negauna kraujo, taip pat ir deguonies bei reikalingų maistinių medžiagų, atsiranda skausmas, kuris vadinamas krūtinės angina. Be to, aterosklerozinė plokštelė gali atitrūkti, plyšti ir susidaręs krešulys (trombas) gali sukelti širdies priepuolius ar net netikėtą mirtį. Laimei, cholesterolio pertekliaus kaupimąsi galima lėtinti, stabdyti.

Cholesterolį transportuojantys lipoproteinai turi didelę reikšmę formuojantis širdies ir kraujagyslių ligoms bei aterosklerotinei plokštelei. Dviejų tipų lipoproteinai veikia priešingai.

Mažo tankio lipoproteinas (MTL) perneša cholesterolį iš kepenų į kitas kūno dalis. Per didelis MTL cholesterolio kiekis kraujyje gali būti kaupiamas vainikinių arterijų sienelėse. Dėl šios priežasties, MTL cholesterolis dar vadinamas „blogu“ cholesteroliu.

Didelio tankio lipoproteinas (DTL) perneša cholesterolį atgal iš kraujo į kepenis, kurios atsakingos už cholesterolio pašalinimą. Mažiau tikėtina, kad DTL cholesterolio perteklius gali  kauptis vainikinių arterijų sienelėse, todėl DTL cholesterolis dar vadinamas „geru“ cholesteroliu.

Taigi, kuo didesnis MTL ir kuo mažesnis DTL cholesterolio kiekis, tuo didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Rekomenduojamas optimalus (Nacionalinės Cholesterolio mokymo programos) cholesterolio kiekis  suaugusiems (vyresniems nei 20 m. asmenims):

• Bendras cholesterolio kiekis mažiau nei 200 miligramų viename decilitre (mg/dl)
• DTL cholesterolio koncentracija didesnė nei 40 mg/dl
• MTL cholesterolio koncentracija mažesnė nei 100 mg/dl

Riebalai, cholesterolis maiste ir cholesterolio kiekis kraujyje

Vienas iš svarbiausių veiksnių, didinantis cholesterolio kiekį kraujyje – riebalai maiste, tačiau ne visi riebalai, kaip jau minėta, bet tam tikros rūšies riebalai. Vienos riebalų rūšys nedidina cholesterolio kiekio, na o kitos, didina.

Cholesterolis maiste

Nors gerai žinoma, kad per didelis cholesterolio kiekis kraujyje didina riziką sirgti širdies ligomis, tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad vis dėlto menkas ryšys tėra tarp gaunamo su maistu cholesterolio kiekio ir cholesterolio kiekio kraujyje ar širdies ligų rizikos. Tam tikrais atvejais asmenims, turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinus su maistu gaunamo cholesterolio kiekį, nors ir  nežymiai, bet sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau daugumos žmonių, sumažinus jų su maistu gaunamo cholesterolio kiekį, cholesterolio kiekis kraujyje nesikeičia.

Harvardo universiteto mokslininkų atlikta studija, kurioje dalyvavo 80.000 moterų vienuolių, parodė, kad racione padidinus cholesterolio kiekį 200 mg kiekvienam 1000 kilokalorijų (apie vieną kiaušinį per dieną), rizika sirgti širdies ligomis nepadidėjo.(5)

Kiaušiniai

Ilgainiui tiek gydytojai, tiek mokslininkai laikėsi nuomonės, kad nereikia valgyti kiaušinių dėl juose esančio didelio cholesterolio kiekio. Tačiau naujausi tyrimai, atlikti Harvardo universitete, parodė, kad valgant po vieną kiaušinį per dieną, sveikiems asmenims nedidėja širdies ligų rizika.(5) Nors gerai žinoma, kad kiaušinio trynyje yra daug cholesterolio ir todėl jų vartojimas gali turėti nors ir nedidelės įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje, nederėtų pamiršti, kad kiaušinyje yra ir kitų maistinių medžiagų (baltymai, vit. B12 ir D, riboflavino ir folio r.), kurios gali sumažinti širdies ligų riziką.

Taigi, saikingai valgomas kiaušinis (vienas per dieną) sveikiems žmonėms gali būti vienas iš sveikos mitybos produktų. Asmenys, sergantys cukriniu diabetu, turėtų suvalgyti ne daugiau kaip 2-3 kiaušinius per savaitę, nes atlikta Slaugytojų sveikatos studija parodė, jog sergantiems cukriniu diabetu, valgantiems po vieną kiaušinį per dieną, gali padidėti širdies ligų rizika. Be to, žmonėms, kuriems sunku kontroliuoti savo cholesterolio kiekį kraujyje, vertėtų būti atsargiems valgant kiaušinio trynį, jiems patartina  geriau rinktis maisto produktus tik su kiaušinio baltymu.

Bus tęsinys…

Parengė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė