Sausio 21, penktadienis.
Penktadienio vakarą kaip ir reikėtų švęsti savaitgalio pradžią, o aš sėdžiu namie 
Na, bet dar ne vakaras
Po totalaus tingėjimo trečiadienio, išaušo kur kas šviesesnis ketvirtadienis. Vėl motyvacija, energija, pakilimas – žodžiu, viskas kaip ir turi būti. Padariau ką suplanavusi, nuvažiavau, ten kur reikėjo, susitariau, ką norėjau. Tarpe tarp darbų sugebėjau įsigyti suknelę – paprastą, trikotažinę, bet tokią, kurią apsirengus, nesinori išlįsti Be to, suknelė tinkama dabar, ir bus tinkama, kai mano kūną “puoš” kur kas mažesnis riebalų kiekis Plius, siuvėja pažadėjo, kad jeigu reikės – pasiaurins
Lyg to neužtektų, sugebėjau prieš sportą, per kokias 5 minutes nusipirkti naujus sportinius batus, nes supratau, kad mano senieji jau tokie morališkai pasenę, ir su jais sportuoti tiesiog darosi nebeįmanoma Tada tvarkingai pagal programą pasportavau, pasimėgavau pirtelėje… Gėris Toliau turėjau du pasirinkimus – 1. važiuoti namo ir gamintis trintą daržovių sriubą. 2. Važiuoti pas draugę, kur trinta moliūgų sriuba jau buvo pagaminta. Pasirinkau antrąjį variantą, nors supratau, kad sriuba bus ne tokia dietiška, kokią virčiausi sau pati Be to, ten dar laukė krevetės sviesto apelsinų padaže, vynas, pyragas… Skanu…. Iki begalybės Ypač kai valgai ribotai Žodžiu, vakarienė buvo karališka, o vyno taurė nuteikė artėjančiam savaitgaliui…
Svarstyklės rytą buvo man labai draugiškos ir parodė net 700 g. negu vakar rytą. Suprantu, kad staiga man nenukrito 700 g. (gal gėriau mažiau, sisiojau daugiau – kas čia žino, tuos svorio viražus 
), bet vistiek malonu
Šiandien pasijautė pavasaris – gal kad iš debesų išlindo kažkas panašaus į saulę, gal kad kolegės gimtadienio proga pirkom gėlių… Gal kad 14 val. baigėm darba ir ta pačia proga atsidūrėme japonų-kiniečių restorane (taip, yra Panoramoje toks mixas). Taigi čia ir įvyko antras paklydimas Aštri tailandietiška sriuba (tai restoranas gal japonų-kiniečių-tailandiečių? ), sušiai, putojančio vyno taurė, kapučino, šaukštas ledų iš kolegės deserto… Su savo sąžine tariuosi kažkaip paprastai – kartais galima Vėlgi viskas skanu, tik suvalgiusi paskutinį sushi supratau – kad esu soti soti, pilna pilna… Ir supratau, kad tas pilnumo jausmas, kurį anksčiau jausdavau beveik po kiekvienos vakarienės – man visai nemielas. Tokios tad išvados. Tiesa, pilnumas buvo gan trumpalaikis, nes su kolege nusprendėme dar “pajudėti” po parduotuves ir pasižiūrėti “ką duoda”
Eisiu sūnui virti makaronų. Gerai, kad nenoriu valgyti, tai galėsiu ramiai jam pagaminti, ir – galbūt nuveikti ką nors įdomaus savaitgalio pradžios proga
Gražaus ir liekno savaitgalio!
Saulė
