Praėjusių metų pabaigoje vykusioje kasmetinėje Dietologų konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Edita Gavelienė skaitė pranešimą sveikos mitybos klausimais.
Pagrindinės tendencijos bei įdomesni faktai gydytojos dietologės Editos Gavelienės pranešimo”Naujienos sveikos mitybos rekomendacijose suaugusiems” santraukoje.
Pagal PSO pagrindiniai sveikatą lemiantys veiksniai žmogaus gyvenime yra: paveldimumas, jaučiamas aplinkos poveikis, medicinos pagalba, gyvensena bei mityba. Pagal svarbą, šie veiksniai išsidėsto sekančiai:
1. Gyvensena ir mityba įtakoja 50% žmogaus sveikatos
2. Paveldimumas – 20%
3. Aplinka -20%
4. Medicinos pagalba – 10%.
Tarytum viskas aišku: galiu pats įtakoti savo sveikatą. Žodžiu, tereikia tinkamai tvarkyti savo gyvenseną, organizuotis maitinimąsi ir tiek. Tačiau ar noriai ta linkme einame? Deja, kaip rodo Vilniaus mokslinikų A.Barzdos, R.Barkevičiūtės, I, Baltušytės, R.Stuko ir S.Bartkevičiūtės 2013-2014 m. atlikto suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimo duomenimis, tik 13,4 proc. Lietuvos gyventojų renkasi maistą sveikatos gerinimo (ligų profilaktikos) tikslu.
JAV mokslinikai sudėliojo 7gyvensenos veiksnius, įtakojančius gyvenimo trukmę:
1. Nerūkyti
2. Neviršyti 0,6-30 g alkoholio per dieną
3. Būti fiziškai aktyviu daugiau nei 1 kartą per savaitę
4. Ne mažiau, kaip 1 kartą per savaitę valgyti žuvies
5. Perdirbtų mėsos produktų valgyti ne dažniau nei 1 kartą per savaitę
6. Kasdien valgyti vaisių
7. Kasdien valgyti daržovių
Jeigu sau pritaikyti galime tik 0-2 šiuos veiksnius – gyvename nesveikai, jei 3 – nepakankamai sveikai, jei 4 – sveikai, o jei 6-7 – puikiai rūpinamės savo sveikata.
O kas mūsuose? Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, tik 30% Lietuvos gyventojų šviežias daržoves valgo kasdien, o 27-33 % tik 1-2 kartus per savaitę.
Dar 1904-aisiais JAV gydytojas Wilbur Olin Atwater įvardijo pagrindinius sveikatą palaikančio maitinimosi principus:
1. Maistas turi būti įvairus
2. Maisto kiekis turi būti atitinkantis poreikius: proporcingumas, saikingumas
3. Reiktų žinoti maisto produktų energinę vertę
4. Racione turi vyrauti maistingi produktai (turtingi maistinėmis medžiagomis)
5. Racione turi būti mažiau riebalų, cukraus, krakmolo.
Šios sveiko maitinimosi taisyklės aktualios ir šiandien.
Žmogaus organizmo funkcionavimui, vystymuisi būtinos šešios grupės maistinių medžiagų:
1. baltymai (sudaryti iš 20 aminorūgščių iš kurių 8-ias būtina gauti su maistu: triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, augančiam organizmui dar ir histidinas);
2. riebalai (sotieji, nesotieji. Su nesočiaisiais riebalais gaunamos būtinosios riebalų rūgštys: omega-6 ir omega-3);
3. angliavandeniai (paprastieji ir sudėtingieji. Angliavandeniamas priklauso ir skaidulos)
4. vitaminai (tirpūs vandenyje (Vitaminas C (askorbu rūgštis), vitaminas B1(tiaminas), vitaminas B2 (riboflavinas), vitaminas B3 (pantoteno rūgštis), vitaminas PP(niacinas), vitaminas B6 (piridoksinas), vitaminas B9 (folio rūgštis), vitaminas B12(kobalaminas), vitaminas B7 (biotinas) ir tirpūs riebaluose ( Vitaminai A,D,E,K);
5. mineralinės medžiagos (makroelementai (kalcis, fosforas, kalis, natris, magnis, chloras, siera, geležis) ir mikroelementai (manganas, kobaltas, jodas, molibdenas, cinkas, varis, chromas, fluoras ir kt.);
6. vanduo.
Visus šiuos sveikos mitybos komponentus reikia gauti su maistu. Mitybos mokslas, maisto produktus suskirstė į 5 maisto produktų grupes. Kiekviena maisto produktų grupė, žmogaus organizmui suteikia tam tikras būtinas maistines medžiagas
1. Grūdai ir jų gaminiai. Angliavandeniai, skaidulos, baltymai, mineralinės medžiagos ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminai (B grupės, PP).
2. Daržovės. Mineralinės medžiagos, mikroelementai, vitaminai, organinės rūgštys, skaidulos. Ankštinės daržovės turtingos augalinės kilmės baltymais, vitaminais, mineralinėmis medžiagomis.
Vaisiai. Skaidulos, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai, fitochemikalai.
3. Pieno produktai. Baltymai, fosforas, kalcis, vitaminai ( A, D, B grupės, PP, C).
4. Mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai. Baltymai, B grupės vitaminai, geležis, cinkas.
Riešutai, sėklos. Augalinės kilmės baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos.
5. Riebalai. Gyvūninės ir augalinės kilmės (aliejai).
Taigi, svarbiausia organizuojantis savo ir savo artimųjų sveiką maitinimąsi ne kažkokios „dietos“ ar „maitinimosi būdo“ (pvz. be gliuteno, ar veganiškas) laikymasis, o maistinių medžiagų organizmui užtikrinimas. Tiek visavalgis (omnivarinis), tiek ir vegetarinis maitinimosi būdas gali būti ir žalojantis organizmą (kai maistas į racioną įtraukiamas neatsakingai, negalvojant apie jo maistingumą) ir sveikatą palaikantis (kai maisto produktai renkami kruopščiai, žinant jų maistingumus, naudą sveikatai).
JAV Maitinimosi rekomendacijose amerikiečiams 2015-2020 m. sudėti pagrindiniai tinkamo maitinimosi akcentai:
1. Sveiko maitinimosi rekomendacijų laikytis visą gyvenimą.
Tai ne „vienkartinė akcija“. Jau mamos isčiose žmogus turi eiti sveikatą palaikančiąją gyvensenos kryptimi.
2. Rinktis įvairų, maistingą, pakankamu kiekiu maistą.
Maisto produktų įvairovė, tinkamas jų kiekis, aprūpins organizmą naudingomis maistinėmis medžiagomis.
3. Riboti kalorijas gaunamas su pridėtiniu cukrumi, sočiaisiais riebalais. Sumažinti druskos kiekį.
Tiek pridėtinis cukrus, perteklinis sočiųjų riebalų, druskos kiekis, organizmui visai nenaudingi. Tai raciono komponentai palaikantys uždegiminį procesą kūne, neleidžiantis jam visavertiškai funkcionuoti.
4. Rinktis sveikatai palankų maistą ir gėrimus.
Šviežiai ruoštas maistas – pats naudingiausias. Tinkamiausias gėrimas- vanduo.
5. Sveiko maitinimosi principai turi būti taikomi kiekvienam.
Tai ne vieno šeimos ar bendruomenės nario „problema“. Sveiko maitinimosi principų turi laikytis visi šeimos nariai, visi bendruomenės nariai, ne tik asmuo, kurio sveikatos gerinimui būtina koreguoti maitinimąsi.
