Galinos sėkmės istorija

Einant metams, kūno svoris nuolatos augo. Kasdieninis stresas, netvarkingas valgymas, fizinio aktyvumo sumažėjimas atliko savo juodą darbą. Mūsų šeimoje tėvai nuo pat vaikystės ypatingą dėmesį skyrė mitybai. Jie manė, kad, jeigu vaikas rubuilis, reiškia yra sveikas.
Viršsvoris pradėjo mane varginti, kai svoris persirito 100 kg. Vargino atsiradęs dusulys einant, ypač, lipant laiptais, nepatogumas aunantis batus. Taipogi nepatiko savo pačios atspindys veidrodyje.
Du kartus per savo gyvenimą savarankiškai buvau numetusi 17 kg., skaičiavau kalorijas. Tačiau kaskart jis sugrįždavo. Dabar aš jau žinau savo klaidas. Nuolat lankydavo mintys, kad reikia kažką daryti. Apsispręsti padėjo netikėtas posūkis gyvenime ir štai- aš pas dietologą. Startinis svoris buvo 108 kg. Praėjo 10 mėn., ir aš palengvėjau 20 kg. Rezultatas mane labai džiugina, bet aš planuoju palengvėti dar 10 kg, ir nesvarbu per kokį laikotarpį. Aš ne sprinterė. Kai pradėjau svorio mažinimo procesą, galvoje sukosi mintys, ar sugebėsiu, ar pajėgsiu, tačiau pasirodė, kad pradėti sunkiau, nei veikti. Pirmieji proceso rezultatai sukėlė tokį džiaugsmą, kad tai sunku apsakyti žodžiais. Aš iš esmės pakeičiau savo maitinimosi įpročius, kas man labai patinka. Grįžau prie to, kas anksčiau atrodė neįmanoma.
Prisimenu dažnai savo vieną draugę, kuri periodiškai “meta” svorį, laikosi įvairiausių pavadinimų dietų. Jai tai nukrenta, tai grįžta svoris, kaip sūpuoklės. Tai alkana, tai nutrūkusi šlemščia viską iš eilės.
Niekada nesigailėjau išleistų pinigų, kuriuos išleidau konsultacijoms. Gydytojai dietologai puikiai išmano savo darbą- didelis Jiems ačiū. Šį laišką rašau, tikėdamasi, kad jis padės kam nors apsispręsti, žengiant lemtingą žingsnį. Aš dabar jaučiuosi puikiai, to iš visos širdies linkiu visiems skaitantiems šitą laišką.