• Alkoholiniai gėrimai žadina apetitą.
• 0,3 l bokalas alaus turi apie 150 kalorijų.
• Įprasto dydžio kolos arba limonado skardinė turi apie 200 kalorijų. Jei geriate vieną skardinę per dieną, per metus gausite 73 000 kalorijų, t.y. 8 kilogramus riebalų.
• Jeigu su kava, arbata per dieną suvartojate 2 šaukštelius cukraus, per metus tai gali pavirsti į 2,5 kg riebalų. Todėl saugiau rinktis cukraus neturinčius gėrimus.
• Geriausia gerti daug vandens – 6-8 stiklines per dieną.
• Gerti galima ir prieš valgį, ir valgio metu, ir po valgio!

Sulčių vartojimas rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais. Vienas iš jų –  kai dėl tam tikrų priežasčių nesuvartojama pakankamai daržovių. Tuomet tokiems žmonėms rekomenduojama gerti po 1-2 stiklines daržovių sulčių per dieną. Dar naudingiau būtų vartoti šviežių daržovių tyres, atskiestas vandeniu. Kitos indikacijos vaisių sulčių vartojimui – kai tikslinga priaugti svorio, arba po treniruotės, raumenų glikogenui atstatyti.

Na, o pagrindinis skysčių šaltinis turėtų būti vanduo.

Tiems, kurie negali atsisakyti sulčių arba yra indikacijos joms vartoti – geriausiai rinktis šviežiai spaustas vaisių arba daržovių sultis.  Šviežių sulčių gėrimas yra gera alternatyva pirktinėms. Jeigu nėra minėtų indikacijų sulčių vartojimui (nepakankamas daržovių vartojimas, treniruotės, svorio priaugimas), sultis reiktų gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę, skiestas per pusę su vandeniu. Nereikia piktnaudžiauti morkų, burokėlių sultimis dėl didelio karoteno kiekio jose – gerti su pertraukomis.

Iš pirktinių sulčių reiktų rinktis tokias, kuriose nėra konservantų, kurios nėra papildomos cukrumi gaminant, o yra natūraliai saldžios dėl vaisių gliukozės ir fruktozės. Visa tai galima perskaityti ant pakuotės.

Ruošiant sultis žiemai ir jas pakaitinus, vitaminų sumažėja – pavyzdžiui vitaminas C nėra atsparus karščiui, po paros šviežiose citrusinių sultyse vitamino C kiekis gali sumažėti per pusę.

Na, o jei dar niekada nebandėte, paragaukite raugintų kopūstų sulčių – jos labai vertingos dėl probiotinių bakterijų.

Svarbiausia valgyti pakankamai daržovių, vaisių. Skirtingų spalvų daržovės turi skirtingas naudingas medžiagas, todėl reikia stengtis kasdien suvalgyti raudonos, oranžinės, tamsiai žalios, žalios, baltos (česnakai, svogūnai), mėllynos – violetinės spalvos daržovių bei vaisių. Ir nepamiršti ankštinių.

Vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos gali mažinti lėtinių ligų riziką, tokių kaip kardiovaskulinių ligų, vėžio. Svarbiausias vaidmuo ligų rizikos mažinime tenka vaisių ir daržovių fitochemikalams – fenoliams, flavanoidams, karotenoidams.

Kai kas teigia, kad sulčių mišiniuose (į kuriuose įeina keletas vaisių ir daržovių) susidaro kenksmingi junginiai, tačiau tokie teiginiai spekuliatyvūs. Tikrai nėra nustatyta, kad susidarytų nuodingos medžiagos. Į daržovių salotas irgi dedame įvairių daržovių ir mokslininkai pripažįsta, kad tai labai naudinga, taigi, ir stiklinėje sulčių gali būti įvairių produktų.

Dažnai klausiama apie lėtaeigės sulčiaspaudės naudą. Tiesa, maistinių medžiagų išsaugojimas spaudžiant su lėtaeige geresnis, bet ne šimtaprocentinis. Vitaminai inaktyvuojasi sąlytyje su oru, šviesa ir t.t., net sulčių stiklinėje. Bet net ne vitaminai turėtų būti diskusijų objektas, mat vitaminų, esančių vaisiuose ir daržovėse stokos problemos paprastai nėra. Nebe skorbuto laikai dabar. Svarbiausia tai, kad vaisių ir daržovių išspaudose lieka skaidulos ir dalis fitochemikalų (antioksidantai). Pvz. naudingiausi fitochemikalai yra obuolių luobelėje. O skaidulos bei fitochemikalai – tai labai probleminė ir dažnai trūkstama raciono medžiaga, labai naudinga daugeliu aspektų, pvz. sauganti nuo vėžio, ir daugelio lėtinių ligų.

Dietologijos klinika “Dietos sistema”

gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė

Siųskite skaniausius ir sveikiausius receptus iš moliūgo ir dalyvaukite konkurse vertingam prizui laimėti. Prizas -  nemokama Asmeninė lieknėjimo programa, į kurią įeina: gydytojo dietologo konsultacija + kūno sudėties analizė + maitinimosi planas! Prizo vertė 250 lt. (prizas į pinigus nekeičiamas). Geriausią receptą išrinks mūsų klinikos dietologų komisija

Konkursas tęsiasi iki lapkričio 11 d. Talpinkite receptus ant mūsų sienos arba siųskite e-paštu:  info@dietos.lt

Būtų smagu pamatyti ir patiekalo nuotraukas!

Naudingas ne tik moliugų minkštimas, bet ir sėklos.  Jos turi daug skaidulų ir mononesočiųjų riebalų rūgsčių (ypač alfa-linoleno – omega- 3 RR rūšies) . Taip pat, tai koncentruotas baltymų, mineralų ir vitaminų šaltinis. Pvz., 100g sėklų energinė vertė yra  559 kcal, turi 30 g  baltymų, 110% RPN geležies,  4987 mg niacino (31% RPN), seleno  (17% RPN), cinko (71%). Dėl ypač didelio cinko, seleno  ir fitosterolių kiekio, moliūgų sėklos vadinami „vyrišku“ produktu: minėti mikroelementai normalizuoja prostatos veiklą, gerina spermatogenezę, seksualinę sveikatą ir yra puiki prevencinė priemonė nuo prostatos susirgimų. Be to, moliūgų sėklose yra nepakeičiamos aminorūgšties triptofano (jos organizmas negamina, ją galima gauti tik su maistu), kuris  reguliuoja „laimės hormono“ serotonino gaminimą.

Iš moliugų sėklų spaudžiamas nuostabus ypatingo skonio aliejus. Viduramžių Europoje 200 ml šio gėrio buteliukas kainavo tiek, kiek masyvus auksinis žiedas, todėl jis dar vadinamas „juoduoju auksu“.  Dažniausia naudojamas kaip daržovių salotų pagardas, bet tinka ir prie kitų patiekalų (įvairių košių ir kruopų, sriuboms, marinatams, padažams ir t.t.).

Šviežio moliūgo (Cucurbita spp.) maistinė vertė, 100 g

Tai vienas iš mažai kalorijų turinčių maisto produktų: 100 g yra tik 26 kcal! Tai daržovė (nors teisingiau – uoga), kurią rekomenduojama valgyti lieknėjantiems,  padidėjus cholesteroliui, sergantiems ūmiu ir lėtiniu pielonefritu, hipertenzija bei turintiems širdies kraujagyslių susirgimų, vargstantiems nuo patinimų, vidurių užkietėjimo.

Moliūgas yra vitaminų A (beta karotino), C, E, B grupės, antioksidacinių flavanoidų, bei mineralinių medžiagų šaltinis. Karotino moliuge penkis kart daugiau nei morkoje! Suvartojus 100 g moliūgo aprūpinsite save pakankamai dideliu vitamino A kiekiu (246% RPN).  Priminsiu, jog šis vitaminas būtinas geram rėgejimui , normaliai odos ir gleivinės būklei palaikyti.  Moksliniai tyrimai rodo, kad maistas turintis daug vit. A, apsaugo nuo plaučių ir burnos onkologinių susirgimų.

Antioksidantai apsaugo nuo laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia DNR ir dėl to atsiranda vėžinės ląstelės, atsakingi už genų „įjungimą“ ir „išjungimą“.

Antioksidantų grupės:

1. Fitonutrientai
2. Kofermentas Q10 žuvyje, kiaušiniuose, špinatuose, brokoliuose, kviečių gemaluose
3. Vitaminas E nerafinuotuose grūduose, riešutuose, sėklose, kviečių gemaluose
4. Vitaminas C vaisiuose ir daržovėse, uogose, paprikose. Citrusiniai ir kivi yra ypač geri šaltiniai
5. Kakava, avokado, riešutai, arbata turi daug polifenolinių antioksidantų

Deguonies radikalų absorbcijos pajėgumas  – Oxygen Radical Absorbance Capacity (ORAC), kuo šis skaičius didesnis, tuo didesniu antioksidaciniu aktyvumu pasižymi produktas:

Mėlynės 23

Gervuogės 20

Česnakas 19

Lapiniai kopūstai (Kale) 17

Avietės 15

Špinatai 13

Briuselio kopūstai 10

Slyvos 9

Brokoliai 9

Burokėliai 8

Raudonosios vynuogės 8

Kivi 5

Raudonieji greipfrutai 5

Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas, remdamasis specialistų išvadomis, rekomenduoja valgyti ne daugiau kaip 70 g raudonos mėsos per dieną vidutiniškai (nurodomos pagamintos mėsos kiekis, tai atitinka 100 g žalios mėsos).

Raudonai mėsai priskiriama: jautiena, aviena, kiauliena. Nepriskiriama: vištiena, kalakutiena.

Apdorota mėsa – tai tokia mėsa, kuri buvo pagaminta rūkant, sūdant, vytinant ir t.t., tai yra: dešros, dešrelės, rūkyta, sūdyta šoninė, paštetas, kumpis. Tokios mėsos rekomenduojama vengti.

Praktinės rekomendacijos tokios: jeigu žmogus vieną dieną valgo daugiau kaip 90 g raudonos arba apdorotos mėsos, tai sekančias dienas tokios mėsos turėtų valgyti mažiau arba visai nevalgyti, tam, kad vidutiniškai gautųsi ne daugiau kaip 70 g mėsos per dieną.

Raudona mėsa yra ir gali būti teisingo ir subalansuoto raciono sudėtinė dalis, ir yra geras baltymų, vitaminų D, B3 ir B12, mineralų geležies, cinko, seleno, ilgų grandžių omega-3 šaltinis. Kai kurios šios maistinės medžiagos yra geriau pasisavinamos ir panaudojamos organizme, kai gaunamos būtent iš raudonos mėsos, negu iš alternatyvių mėsai šaltinių.

Vartotojai turi žinoti, kad svarbu kokia skerdienos dalis valgoma ir kaip mėsa paruošiama. Nes nuo to priklauso kiek riebalų yra produkte. Rekomenduojama valgyti liesas mėsos dalis, liesesnį faršą, nupjauti nuo mėsos matomus riebalus, nekepti mėsos ant aliejaus.

Tam tikroms žmonių grupėms raudonos mėsos vartojimas itin svarbus, nes jie turi didesnę riziką anemijai: kūdikiai, mergaitės,  vaisingo amžiaus moterys, kai kurie suaugę žmonės vyresni nei 65 m. Taigi, šie žmonės turi valgyti raudonos mėsos arba gauti geležies iš kitų alternatyvių šaltinių: lęšių, pupų, kiaušinių, žuvies, vištienos, kalakutienos, riešutų, praturtintų pusryčių dribsnių.

Kavos tėvyne laikoma Etiopija. Kavos rūšys skiriamos pagal kavamedžių auginimo vietą (pvz. braziliška, kenijos ir t.t.) arba rūšį (arabika, robusta ir liberika).

• Arabika – geriausia kava, pasižyminti sodriu skoniu ir puikiu aromatu. Ji auginama kalnų šlaituose, vietose, kur iškrenta daug kritulių. Kavos rinkoje – ji sudaro iki 70 % pasaulinės produkcijos.

• Robustos kavos krūmai auga žemesnėse vietose. Palyginti su arabika, jie auga greitai, atsparūs ligoms ir derlingesni. Robusta dažniausiai naudojama tirpiai kavai gaminti ir paprastai maišoma su kitų rūšių kavos pupelėmis. Šios rūšies kava užima iki 30 % rinkos. Tačiau mūsų parduotuvėse didesnis pasirinkimas yra būtent šios kavos rūšies, nes kaina priimtinesnė vartotojui.

• Liberika – yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Kava gana prasto skonio, o pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti. Ji užima tik 1% pasaulinės produkcijos.

Rekomenduojama kavos gerti iki trijų puodelių per dieną – t.y. kofeino gauti iki 300 – 400 mg/d. Teigiamos kavos savybės visiems žinomos, tačiau neturėtų piktnaudžiauti:

• Nėščiosios ir maitinančios.
• Turintys aukštą kraujo spaudimą, sergantys širdies ligomis, ar turintys padidėjusį cholesterolio kiekį.
• Sergantys psichikos ligomis ar kenčiantys nuo nemigos.
• Išgėrę puodelį kavos nepamirškite išgerti papildomą puodelį vandens, kad kompensuoti skysčių netekimą.

Įdomu:

Tikros espresso kavos puodelyje, kur kavos 25 – 30 ml, kofeino mažiau nei 200 ml puodelyje kavos, paruoštos tik iš vieno arbatinio šaukštelio robusto rūšies kavos užpiltos verdančiu vandeniu. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta geriau. Taigi gerdami „silpną“ kavą kofeino galime gauti daugiau nei išgėrę puodelį taip vadinamos „stiprios“ kavos…

Sula – natūralus produktas, pranešantis apie prasidedantį pavasarį. Šiais pramonės laikais retai pasitaiko galimybė išties patikėti, kad produktas natūralus – jo gavybai tikrai nereikalinga sudėtinga technika ar sintezė. Visą darbą padaro gamta.

Dar senovėje sula buvo vertinama kaip pirmas vitaminų šaltinis po šaltos ir sunkios žiemos. Ir ne be reikalo – tai išties unikalus gėrimas savo maistine verte: mažai kaloringas (100 ml apie 2,4 kcal), jame tėra tik pėdsakai riebalų. Oligosacharidų (fruktozės ir gliukozės) kiekis beržų suloje 1-2%, klevų – 2-4 %, todėl klevų sula saldesnė. Suloje yra platus spektras mineralinių medžiagų – magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies, cinko ir fosforo. Savo chemine sudėtimi klevų ir beržų sula panašios.

Manoma, kad sula mažina kraujospūdį, padeda gydyti lėtines peršalimo ligas, tinka sergant anemija, medžiagų apykaitos ligomis (pvz. podagra), ypač padeda esant inkstų akmenligei, varginant pabrinkimams.

Kadangi sula galime mėgautis tik apie mėnesį – nepamirškite pasinaudoti proga ir šį pavasarį.