<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Dietos Sistema &#187; Gydytojams</title>
	<atom:link href="http://dietos.lt/wordpress/category/informacija-visiems-gydytojams/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://dietos.lt/wordpress</link>
	<description>Dieta, lieknėjimas, sveika mityba</description>
	<lastBuildDate>Mon, 11 Dec 2023 13:58:35 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.5.1</generator>
		<item>
		<title>Mes jau konsultuojame Kaune!</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/12/03/mes-jau-konsultuojame-kaune/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/12/03/mes-jau-konsultuojame-kaune/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 03 Dec 2012 16:29:48 +0000</pubDate>
		<dc:creator>dietossistema</dc:creator>
				<category><![CDATA[Dieta/Kaip numesti svorio]]></category>
		<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://dietos.lt/wordpress/?p=1879</guid>
		<description><![CDATA[Gydytojos dietologės E. Gavelienė, D. Pipiraitė konsultuoja Kaune Grožio chirurgijos klinikoje Savanorių pr. 284/ Partizanų g.17, Kaunas LT-49475 (Ortopedijos technikos pastato II aukštas). Telefonai registracijai: +370-650-93333 +370-37-777500 info@dietos.lt Kaip mus rasti Kaune, spauskite čia.]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><strong><a href="http://www.groziochirurgija.lt/lt/plastines-chirurgijos-klinikos-naujienos-ir-specialus-pasiulymai/" target="_blank">Gydytojos dietologės E. Gavelienė, D. Pipiraitė konsultuoja Kaune</a> Grožio chirurgijos klinikoje Savanorių pr. 284/ Partizanų g.17, Kaunas LT-49475 (Ortopedijos technikos pastato II aukštas).</strong></p>
<p><strong> </strong>Telefonai registracijai:</p>
<p>+370-650-93333<br />
+370-37-777500</p>
<p>info@dietos.lt</p>
<p>Kaip mus rasti Kaune,<a title="Kaunas, kontaktai" href="http://www.groziochirurgija.lt/lt/grozio-chirurgijos-klinikos-kontaktai/" target="_blank"> spauskite čia.</a></p>
<p><strong><a href="http://dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/12/Grozio-chirurgija2.jpg"><img class="aligncenter size-medium wp-image-1891" title="Grozio chirurgija" src="http://dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/12/Grozio-chirurgija2-300x114.jpg" alt="" width="300" height="114" /></a></strong></p>
<p><strong><br />
</strong></p>
<p><a href="http://dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/12/Logo_Grozio-chirurgija-24.jpg"><img class="aligncenter size-medium wp-image-1898" title="Logo_Grozio chirurgija (2)" src="http://dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/12/Logo_Grozio-chirurgija-24-300x120.jpg" alt="" width="300" height="120" /></a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/12/03/mes-jau-konsultuojame-kaune/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Trans- riebalai</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/14/trans-riebalai/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/14/trans-riebalai/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 14 Sep 2012 06:40:30 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Daiva Pipiraite</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>
		<category><![CDATA[Produktai/Receptai]]></category>
		<category><![CDATA[Sveika mityba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1553</guid>
		<description><![CDATA[Trans-riebalai Šaltiniai: margarinas; augaliniai riebalai; iš dalies  hidrinti augaliniai aliejai; skrudinti traškučiai; greitas maistas; pusfabrikačiai Konsistencija: kieta ar pusiau kieta Poveikis: didina MTL (blogojo cholesterolio); mažina DTL (gerojo cholesterolio) Trans- riebalų rūgštys &#8211; tai riebalai, kurie susidaro kaitinant augalinį aliejų. Šis procesas vadinamas hidrinimu. Nedidelis kiekis trans- riebalų yra natūraliai gyvūniniuose produktuose. Šių riebalų dvigubos [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<table border="1" cellspacing="0" cellpadding="0">
<tbody>
<tr>
<td width="162" valign="top"><strong>Trans-riebalai</strong></td>
<td width="160" valign="top"><strong>Šaltiniai: margarinas; augaliniai riebalai; iš dalies  hidrinti augaliniai aliejai; skrudinti traškučiai; greitas maistas; pusfabrikačiai</strong></td>
<td width="161" valign="top"><strong>Konsistencija: kieta ar pusiau kieta</strong></td>
<td width="175" valign="top"><strong>Poveikis: didina MTL (blogojo cholesterolio); mažina DTL (gerojo cholesterolio)</strong></td>
</tr>
</tbody>
</table>
<div>
<p>Trans- riebalų rūgštys &#8211; tai riebalai, kurie susidaro kaitinant augalinį aliejų. Šis procesas vadinamas hidrinimu. Nedidelis kiekis trans- riebalų yra natūraliai gyvūniniuose produktuose. Šių riebalų dvigubos jungtys yra trans konfigūracijos.</p>
<p>Trans- riebalų yra kepiniuose, margarine, užkandžiuose bei perdirbtuose maisto produktuose. Prekyboje paruoštas keptas maistas, pvz., prancūziškos bulvytės, aliejuje skrudinta vištiena, svogūnų žiedai, saldūs kepiniai (tortai, pyragai, spurgos, bandelės) taip pat turi didelį kiekį trans riebalų.</p>
<p>Atsitiktinių imčių tyrimų duomenimis, trans riebalai dar labiau blogina lipidogramą nei sotieji riebalai, nes didina MTL ir mažina DTL cholesterolio koncentraciją. Be to, jie sukelia uždegimą ir imuninės sistemos hiperaktyvumą, su jais siejamas širdies ligų, insulto, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atsiradimas.</p>
<p>Trans riebalai turi net didesnės neigiamos įtakos širdies ligoms nei sotieji riebalai. Slaugytojų sveikatos tyrimas nustatė, kad keičiant 30 dienos kalorijų iš angliavandenių (7 gramus) į 30 kalorijų iš trans riebalų (4 gramus), širdies ligų rizika padidėja du kartus. Žinoma, sotieji riebalai taip pat didina širdies ligų riziką, tačiau daug mažiau.</p>
<p>Trans riebalų kiekis vakarietiškame racione sudaro 2,6 procentus, o sočiųjų riebalų  &#8211; 11 procentų viso suvartojamo kalorijų kiekio. Jiems sumažinti reikia riboti margarino, skrudintų kepinių aliejuje, greito maisto ir apskritai, ne namuose paruošto maisto  naudojimą.</p>
</div>
<p><a href="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/09/trans-fat-fast-food.jpg"><img class="aligncenter size-full wp-image-1554" title="trans-fat-fast-food" src="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/09/trans-fat-fast-food.jpg" alt="" width="400" height="300" /></a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/14/trans-riebalai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Antioksidantai</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/07/antioksidantai/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/07/antioksidantai/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 07 Sep 2012 06:51:07 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Daiva Pipiraite</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>
		<category><![CDATA[Produktai/Receptai]]></category>
		<category><![CDATA[Sveika mityba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1543</guid>
		<description><![CDATA[Antioksidantai apsaugo nuo laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia DNR ir dėl to atsiranda vėžinės ląstelės, atsakingi už genų „įjungimą“ ir „išjungimą“. Antioksidantų grupės: Fitonutrientai Kofermentas Q10 žuvyje, kiaušiniuose, špinatuose, brokoliuose, kviečių gemaluose Vitaminas E nerafinuotuose grūduose, riešutuose, sėklose, kviečių gemaluose Vitaminas C vaisiuose ir daržovėse, uogose, paprikose. Citrusiniai ir kivi yra ypač geri šaltiniai Kakava, avokado, [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align: center;"><a href="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/09/food_2-29.jpg"><img class="size-full wp-image-1548 aligncenter" title="food_2 (29)" src="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/09/food_2-29.jpg" alt="" width="524" height="393" /></a></p>
<p><strong>A</strong><strong>ntioksidantai </strong>apsaugo nuo laisvųjų radikalų, kurie pažeidžia DNR      ir dėl to atsiranda vėžinės ląstelės, atsakingi už genų „įjungimą“ ir      „išjungimą“.</p>
<p>Antioksidantų grupės:</p>
<ol>
<li>Fitonutrientai</li>
<li>Kofermentas Q10 žuvyje, kiaušiniuose, špinatuose, brokoliuose, kviečių gemaluose</li>
<li>Vitaminas E nerafinuotuose grūduose, riešutuose, sėklose, kviečių gemaluose</li>
<li>Vitaminas C vaisiuose ir daržovėse, uogose, paprikose. Citrusiniai ir kivi yra ypač geri šaltiniai</li>
<li>Kakava, avokado, riešutai, arbata turi daug polifenolinių antioksidantų</li>
</ol>
<p><strong>Deguonies radikalų absorbcijos pajėgumas  &#8211; Oxygen Radical Absorbance Capacity (ORAC), kuo šis skaičius didesnis, tuo didesniu antioksidaciniu aktyvumu pasižymi produktas:</strong></p>
<p>Mėlynės 23</p>
<p>Gervuogės 20</p>
<p>Česnakas 19</p>
<p>Lapiniai kopūstai (Kale) 17</p>
<p>Avietės 15</p>
<p>Špinatai 13</p>
<p>Briuselio kopūstai 10</p>
<p>Slyvos 9</p>
<p>Brokoliai 9</p>
<p>Burokėliai 8</p>
<p>Raudonosios vynuogės 8</p>
<p>Kivi 5</p>
<p>Raudonieji greipfrutai 5</p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/09/07/antioksidantai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Lietuvoje licencijuotų gydytojų dietologų sąrašas</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/07/26/lietuvoje-licencijuotu-gydytoju-dietologu-sarasas/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/07/26/lietuvoje-licencijuotu-gydytoju-dietologu-sarasas/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 26 Jul 2012 13:35:50 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Daiva Pipiraite</dc:creator>
				<category><![CDATA[Dieta/Kaip numesti svorio]]></category>
		<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1524</guid>
		<description><![CDATA[&#160; 26075 Žana Antonova MPL-15290 Gydytojas dietologas 2009.07.01 31483 Gertruda Babravičienė MPL-19785 Gydytojas dietologo 2014-07-21 6879 Dana Balaišienė MPL-05859 Gydytojas dietologas 2005.01.05 26288 Lina Barauskienė MPL-16893 Gydytojas dietologas 2011-06-29 110432 Kostancija Barniškienė MPL-05455 Gydytojas dietologas 2004.12.30 8010 Janina Bierienė MPL-05468 Gydytojas dietologas 2004.12.30 30682 Evelina Cikanavičiūtė MPL-19014 Gydytojas dietologas 2013-09-04 * 30073 Eugenija Časaitytė MPL-16878 [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>&nbsp;</p>
<ol>
<li>26075 Žana Antonova MPL-15290 Gydytojas dietologas 2009.07.01</li>
<li>31483 Gertruda Babravičienė MPL-19785 Gydytojas dietologo 2014-07-21</li>
<li>6879 Dana Balaišienė MPL-05859 Gydytojas dietologas 2005.01.05</li>
<li>26288 Lina Barauskienė MPL-16893 Gydytojas dietologas 2011-06-29</li>
<li>110432 Kostancija Barniškienė MPL-05455 Gydytojas dietologas 2004.12.30</li>
<li>8010 Janina Bierienė MPL-05468 Gydytojas dietologas 2004.12.30</li>
<li>30682 Evelina Cikanavičiūtė MPL-19014 Gydytojas dietologas 2013-09-04 *</li>
<li>30073 Eugenija Časaitytė MPL-16878 Gydytojas dietologas 2011.06.29</li>
<li>26426 Jolanta Černiauskienė MPL-19049 Gydytojas dietologas 2013-11-06</li>
<li>119625 Daiva Čižauskaitė MPL-12176 Gydytojas dietologas 2009.01.23</li>
<li>12938 Jūratė Dobrovolskienė MPL-01746 Gydytojas dietologas 2004.10.11</li>
<li>26121 Regina Galubauskienė MPL-04465 Gydytojas dietologas 2004.12.09</li>
<li>16826 Edita Gavelienė MPL-14438 Gydytojas dietologas 2009.05.20</li>
<li>30483 Auksė Gečionienė MPL-19084 Gydytojas dietologas 2014-03-14</li>
<li>21984 Lilija Jasevičienė MPL-08610 Gydytojas dietologas 2006.09.04</li>
<li>24798 Kristina Jasmontienė MPL-10176 Gydytojas dietologas 2008.01.11</li>
<li>23987 Aušra Jauniškytė MPL-07325 Gydytojas dietologas 2005.08.08</li>
<li>SUSTABDYTA 8107 Ernestas Jurgevičius MPL-08175 Gydytojas dietologas 2006.06.16</li>
<li>23012 Daina Kaftanikienė MPL-11231 Gydytojas dietologas 2008.07.09</li>
<li>1339 Jolanta Karalienė MPL-12194 Gydytojas dietologas 2009.01.23</li>
<li>117904 Algirdas Kaubrys MPL-16631 Gydytojas dietologas 2010.08.10</li>
<li>19636 Sigutė Kazanavičienė MPL-05073 Gydytojas dietologas 2004.12.24</li>
<li>25421 Eglė Kliukaitė MPL-11239 Gydytojas dietologas 2008.07.09</li>
<li>7091 Teodora Kupšienė MPL-13092 Gydytojas dietologas 2009.03.27</li>
<li>30163 Kristina Kurganovienė MPL-17190 Gydytojas dietologas 2011.07.12</li>
<li>28921 Vilma Mitalienė MPL-04565 Gydytojas dietologas 2004.12.09</li>
<li>31099 Jevgenija Nesson MPL-18409 Gydytojas dietologas 2013-07-03</li>
<li>25313 Rūta Petereit MPL-11114 Gydytojas dietologas 2008.06.30</li>
<li>16874 Laisvutė Petkevičienė MPL-12280 Gydytojas dietologas 2009.01.30</li>
<li>22343 Daiva Pipiraitė MPL-08182 Gydytojas dietologas 2006.06.16</li>
<li>18229 Rūta Rokaitė MPL-08082 Gydytojas dietologas 2006.05.22</li>
<li>25955 Laura Romeraitė MPL-16672 Gydytojas dietologas 2010.08.10</li>
<li>30648 Edita Saukaitytė MPL-18918 Gydytojas dietologas 2013-07-18</li>
<li>3849 Vitalija Šurkuvienė MPL-14806 Gydytojas dietologas 2009.05.27</li>
<li>30607 Dovilė Urbanavičiūtė MPL-21057 Gydytojas dietologas 2016-06-29</li>
<li>32121 Mantė Vaitelienė MPL-20571 Gydytojas dietologas 2015-07-10</li>
<li>25674 Rūta Vaškelytė MPL-02159 Gydytojas dietologas 2004.10.11</li>
<li>5087 Virginija Genovaitė Vilemienė MPL-06197 Gydytojas dietologas 2005.01.21</li>
<li>21311 Aida Žvirblienė MPL-16807 Gydytojas dietologas 2010.11.23</li>
</ol>
<p><span style="font-size: 13px;">PANAIKINTA:</span></p>
<p>119072 Eugenijus Mieliauskas MPL-07629 Gydytojas dietologas 2005.10.26</p>
<p>8848 Laimutė Janilionienė MPL-05041 Gydytojas dietologas 2004.12.24</p>
<p>5449 Lilija Markuckienė MPL-13295 Gydytojas dietologas 2009.04.03</p>
<p>4376 Danutė Šalkauskienė MPL-05235 Gydytojas dietologas 2004.12.24</p>
<address> </address>
<p><strong>Visi kiti asmenys, vadinantys save dietologais, veikia nelegaliai.</strong></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/07/26/lietuvoje-licencijuotu-gydytoju-dietologu-sarasas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>4</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Birželio vinis &#8211; braškės</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/06/08/1505/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/06/08/1505/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 08 Jun 2012 09:10:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Daiva Pipiraite</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>
		<category><![CDATA[Produktai/Receptai]]></category>
		<category><![CDATA[Sveika mityba]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1505</guid>
		<description><![CDATA[Pagal antioksidantų kiekį braškės yra 4-os eilėje po juodųjų serbentų, spanguolių ir aviečių. Vitamino C ir polifenolinių antioksidantų išsaugojimui, braškes reikia suvalgyti per dvi dienas jas nuskynus. Kuo braškės ilgiau laikomos, tuo daugiau naudingų medžiagų netenka. Geriausia temperatura maistinių medžiagų išsaugojimui yra 2°C, šaldytuve temperatūra paprastai yra aukštesnė – apie 4°C. Polifenolinių antioksidantų ir vitamino [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<div><span style="font-size: small;"><span style="line-height: normal;"></p>
<ol>
<li> Pagal antioksidantų kiekį braškės yra 4-os eilėje      po juodųjų serbentų, spanguolių ir aviečių.</li>
<li>Vitamino C ir polifenolinių antioksidantų išsaugojimui,      braškes reikia suvalgyti per dvi dienas jas nuskynus. Kuo braškės ilgiau      laikomos, tuo daugiau naudingų medžiagų netenka.</li>
<li>Geriausia temperatura maistinių medžiagų      išsaugojimui yra 2°C, šaldytuve temperatūra paprastai yra aukštesnė – apie 4°C.</li>
<li>Polifenolinių antioksidantų ir vitamino C ženkliai      mažiau nesunokusiose ir pernokusiose braškėse.</li>
<li>Šaldymas – spalvą padeda išlaikyti apšlakstymas      citrinos sultimis. Geriau išlaiko vitaminą C, jeigu šaldomos nepjaustytos,      netrintos braškės.</li>
<li>Braškių naudingosios medžiagos labai jautrios      terminiam apruošimui, pH pokyčiams, deguonies poveikiui, saulės šviesos      poveikiui, mechaniniam poveikiui. Todėl geriausias braškių konservavimo      būdas yra šaldymas. O vaikams – šviežių braškių trynimas, o ne paruoštų      tyrelių su braškėmis naudojimas.</li>
<li>Poveikis glikemijai (cukraus koncentracijai      kraujyje): yra labai įdomių duomenų, kad valgant stalo cukrų kartu su      braškėmis, poveikis glikemijai yra žymiai mažesnis, taigi braškės      (tiksliau jų polifenoliai) padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje.</li>
<li>Tyrimai rodo, kad vartojant braškes ne mažiau      kaip 3-4 kartus per savaitę po vieną puodelį, sumažėja uždegiminiai      rodikliai kraujyje (C-reaktyvus baltymas). Šį poveikį sąlygoja braškėse      esantys: antocianinai, elagitaninai, flavonoliai, terpenoidai ir fenolinės      rūgštys.</li>
<li>Braškių nauda sveikatai (dėl antioksidantų ir      priešuždegiminio poveikio):</li>
</ol>
<ul>
<li>kardiovaskulinių ligų prevencija</li>
<li>kraujo cukraus reguliavimas, cukrinio diabeto rizikos mažinimas</li>
<li>tam tikrų vėžio formų prevencijaL krūtų, gimdos kaklelio, storosios žarnos, stemplės</li>
</ul>
<p><span style="line-height: normal;">Sezono metu uogų reiktų valgyti kasdien – pvz. viena      porcija braškių būtų 1 puodelis arba maždaug 150 g.</span></p>
<p></span></span></div>
<div><span style="font-size: small;"><span style="line-height: normal;">&nbsp;</p>
<table border="1" cellspacing="0" cellpadding="0" width="595">
<tbody>
<tr>
<td width="151" valign="top"><strong>Maistinė   medžiaga</strong></td>
<td width="94" valign="top"><strong>Kiekis</strong></td>
<td width="151" valign="top"><strong>Paros norma (%)</strong></td>
<td width="198" valign="top"><strong>Produkto   vertinimas pagal maistinę medžiagą</strong></td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Vitaminas C</td>
<td width="94" valign="top">84.67 mg</td>
<td width="151" valign="top">141.1</td>
<td width="198" valign="top">puikus</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Manganas</td>
<td width="94" valign="top">0.56 mg</td>
<td width="151" valign="top">28.0</td>
<td width="198" valign="top">puikus</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Skaidulos</td>
<td width="94" valign="top">2.88 g</td>
<td width="151" valign="top">11.5</td>
<td width="198" valign="top">labai geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Folio r.</td>
<td width="94" valign="top">34.56 mcg</td>
<td width="151" valign="top">8.6</td>
<td width="198" valign="top">labai geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Jodas</td>
<td width="94" valign="top">12.96 mcg</td>
<td width="151" valign="top">8.6</td>
<td width="198" valign="top">labia geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Kalis</td>
<td width="94" valign="top">220.32 mg</td>
<td width="151" valign="top">6.3</td>
<td width="198" valign="top">geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Magnis</td>
<td width="94" valign="top">18.72 mg</td>
<td width="151" valign="top">4.7</td>
<td width="198" valign="top">geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Vitaminas K</td>
<td width="94" valign="top">3.17 µg</td>
<td width="151" valign="top">4.0</td>
<td width="198" valign="top">geras</td>
</tr>
<tr>
<td width="151" valign="top">Omega-3 riebalai</td>
<td width="94" valign="top">0.09 g</td>
<td width="151" valign="top">3.8</td>
<td width="198" valign="top">geras</td>
</tr>
</tbody>
</table>
<p>&nbsp;</p>
<p></span></span></div>
<p><a href="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/06/strawberries-615.jpeg"><img class="aligncenter size-full wp-image-1508" title="strawberries-615" src="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/06/strawberries-615.jpeg" alt="" width="450" height="351" /></a></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/06/08/1505/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kūno sudėties T-SCAN analizė</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2012/04/19/kiek-lieknejant-dega-riebalu/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2012/04/19/kiek-lieknejant-dega-riebalu/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Apr 2012 09:00:25 +0000</pubDate>
		<dc:creator>dietossistema</dc:creator>
				<category><![CDATA[Dieta/Kaip numesti svorio]]></category>
		<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1471</guid>
		<description><![CDATA[Laikantis gydytojo dietologo sudarytos Lieknėjimo programos, periodiškai tikrinamas riebalų kritimas, vertinamas riebalų degimo efektyvumas. Tai daroma atliekant kūno sudėties analizę T-scan aparatu &#8211; kūno sudėties analizatoriumi (aparatas parodytas paveikslėlyje). Dietologijos klinikoje kūno sudėties analizė lieknėjančiam atliekama rečiausiai kartą per mėnesį. Su T-SCAN aparatu nustatome: • kūno svorį • standartinį svorį • kūno masės indeksą • procentinę riebalų [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align: center;"><span style="font-size: 11px; line-height: normal;"><strong><a href="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/04/t-scanplus.jpg"><img class="size-full wp-image-1493 aligncenter" title="t-scanplus" src="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2012/04/t-scanplus.jpg" alt="" width="396" height="298" /></a><br />
</strong></span></p>
<p>Laikantis gydytojo dietologo sudarytos <em><strong><a title="skaityti daugiau" href="http://dietos.lt/slim" target="_blank">Lieknėjimo programos</a></strong></em>, periodiškai tikrinamas riebalų kritimas, vertinamas riebalų degimo efektyvumas. Tai daroma atliekant kūno sudėties analizę T-scan aparatu &#8211; kūno sudėties analizatoriumi (aparatas parodytas paveikslėlyje).</p>
<p><em><strong><a title="Dietos sistema" href="http://dietos.lt/" target="_blank">Dietologijos klinikoje</a> </strong></em>kūno sudėties analizė lieknėjančiam atliekama rečiausiai kartą per mėnesį. Su T-SCAN aparatu nustatome:<br />
• kūno svorį<br />
• standartinį svorį<br />
• kūno masės indeksą<br />
• procentinę riebalų išraišką<br />
• kūno sudėjimą<br />
• liesąją kūno masę<br />
• riebalų masę<br />
• raumenų masę<br />
• mineralų masę<br />
• baltymų masę<br />
• bendrą kūno vandens kiekį<br />
• segmentinę raumenų/riebalų analizę<br />
• riebalų pasiskirstymą (lygiais)<br />
• juosmens ir klubų santykį (pilvinį nutukimą)<br />
• kūno sudėjimą (14 tipų)<br />
• biologinį kūno amžių<br />
• bazinę medžiagų apykaitą<br />
• rekomenduojamą paros kcal kiekį<br />
• mitybos įvertinimą<br />
• svorio, riebalų ir raumenų viršsvorį /trūkumą</p>
<p><strong>SVARBU: </strong>Lieknėjama netenkant riebalų ir to, kas vadinama &#8220;neriebaline mase&#8221;, t.y. organizmo skysčių ir raumenų. Jeigu svoris krenta labai greitai (daugiau nei 5 kilogramai per mėnesį), pirmiausiai netenkama skysčių bei raumenų. Ši taisyklė negalioja daugiau kaip 90 kg sveriantiems žmonėms.</p>
<p>Greitai lieknėjama tik labai stirpiai sumažinus kalorijų kiekį. Jeigu kalorijų ilgą laiką gaunama mažiau negu reikia bazinei medžiagų apykaitai (kalorijų kiekis reikalingas ramybės būsenos organizmo funkcijoms užtikrinti), organizmas &#8220;puola į paniką&#8221; ir stengiasi išsaugoti energiją duodančias atsargas (riebalus).</p>
<p>Lieknėjant palaipsniui, organizmas naudoja riebalų atsargas, o raumenis saugo. Manoma, kad greitas Lieknėjimas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės priauga svorio po to, kai greitai jo netenka.</p>
<p>Idealiausia, kai lieknėjant netenkama 50-75 procentų riebalų ir ne daugiau kaip 25-50 procentų neriebalinės masės. To galima pasiekti lėtai, nuosekiai laikantis <strong>Liekėjimo programos</strong>, kurios tikslas &#8211; riebalinės masės mažinimas.</p>
<p><a title="Spauskite" href="http://www.dietos.lt/wordpress/category/sekmingai-numete-svorio/" target="_blank">Lieknėjimo istorijos</a></p>
<p><a title="Spauskite" href="http://dietos.lt/slim" target="_blank">Lieknėjimo programos</a></p>
<p>Rašykite: info@dietos.lt, <a href="http://www.dietos.lt/wordpress/?page_id=73" target="_blank">“Klausk dietologo”</a>, skambinkite 85 2607300, 8 652 31155 nuo 11 val., skaitykite <a title="Kaip sulieknėti?" href="http://www.dietos.lt/wordpress/2012/05/31/kaip-suliekneti/" target="_blank">tinkaraštyje</a> ar pagrindiniame puslapyje <a title="Spauskite" href="http://dietos.lt/register" target="_blank">http://dietos.lt/slim.</a></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2012/04/19/kiek-lieknejant-dega-riebalu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Tyrimais pagrįsti duomenys apie kavą</title>
		<link>http://dietos.lt/wordpress/2011/04/28/tyrimais-pagristi-duomenys-apie-kava/</link>
		<comments>http://dietos.lt/wordpress/2011/04/28/tyrimais-pagristi-duomenys-apie-kava/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 28 Apr 2011 10:44:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Daiva Pipiraite</dc:creator>
				<category><![CDATA[Gydytojams]]></category>
		<category><![CDATA[Produktai/Receptai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://www.dietos.lt/wordpress/?p=1231</guid>
		<description><![CDATA[Kas yra kava? Kompleksas įvairių cheminių medžiagų: angliavandenių, riebalų, amino rūgščių, vitaminų, mineralų, alkaloidų ir fenolo junginių. Biologiškai aktyvūs junginiai kavoje Chlorogeninė rūgštis Kava – turtingiausias chlorogeninės rūgšties šaltinis, kuri pasižymi antioksidacinėmis savybėmis mėgintuvėlyje. 200 ml kavos puodelis turi 70-350 mg chlorogeninės rūgšties. Kofeinas Svarbiausias kofeino poveikis centrinei nervų sistemai, veikia stimuliuojančiai. Greitai pasisavinamas skrandyje [...]]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p style="text-align: center;"><a href="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2011/04/kvapioji-kava-7.904.jpg"><img class="aligncenter size-full wp-image-1232" title="kvapioji kava 7.90[4]" src="http://www.dietos.lt/wordpress/wp-content/uploads/2011/04/kvapioji-kava-7.904.jpg" alt="" width="540" height="405" /></a></p>
<p>Kas yra kava? Kompleksas įvairių cheminių medžiagų: angliavandenių, riebalų, amino rūgščių, vitaminų, mineralų, alkaloidų ir fenolo junginių.</p>
<p><strong>Biologiškai aktyvūs junginiai kavoje</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Chlorogeninė rūgštis</strong></p>
<p>Kava – turtingiausias chlorogeninės rūgšties šaltinis, kuri pasižymi antioksidacinėmis savybėmis mėgintuvėlyje. 200 ml kavos puodelis turi 70-350 mg chlorogeninės rūgšties.</p>
<p><strong>Kofeinas</strong></p>
<p>Svarbiausias kofeino poveikis centrinei nervų sistemai, veikia stimuliuojančiai. Greitai pasisavinamas skrandyje ir plonoje žarnoje. Standartinis puodelis kavos turi 100 mg kofeino.(72-130 mg). Espresso kavoje -58-76 mg kofeino. JAV kava yra silpnesnė.</p>
<p><strong>Diterpenai</strong></p>
<p>Kafestolis ir kaveolis – didina cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) koncentraciją kraujyje. Šias medžiagas pašalina popieriniai filtrai.  Skandinaviška virta kava, turkiška kava, prancūziška (cafetiere, French press) turi šių cholesterolį didinančių medžiagų santykinai daug  - 6-12 mg puodelyje. Tuo tarpu filtruota kava ir tirpi kava turi mažai 0 ,2-0,6 mg/puodelyje.</p>
<p><strong>Ligų prevencija</strong></p>
<p><strong>Pasirodo, kavos vartojimas gali apsaugoti nuo ligų, tai intensyviai tyrinėjama.</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>2 tipo cukrinis diabetas</strong></p>
<p>Sisteminė studijų apžvalga, 193000 vyrų ir moterų: daroma išvada, kad 2 tipo cukrinio diabeto rizika yra 35 proc. mažesnė tiems, kurie vartoja 6 puodelius kavos ir 28 proc. mažesnė tiems, kurie vartoja 4-6 puodelius kavos per dieną, negu tiems, kurie vartoja tik 2 puodelius. Mechanizmas yra neaiškus, nes kofeinas kaip cheminė medžiaga, veikia atvirkščiai – mažina gliukozės toleranciją ir jautrumą insulinui. Studijų rezultatai labai įdomūs, tačiau rekomenduoti kavą apsisaugojimui nuo diabeto dar anksti.</p>
<p><strong>Parkisono liga</strong></p>
<p>47000 vyrų studijos duomenys: tie, kurie vartoja nors vieną puodelį kavos per dieną, turi 40 proc. mažesnę riziką per 10 metų susirgti Parkinsono liga, negu tie, kurie negeria. Tačiau moterims toks ryšys nerastas.</p>
<p>238000 moterų studija nustatė, kad mažesnis sergamumas Parkinsono liga toms, kurios vartoja kavą, bet postmenopauzėje niekada nevartojo estrogenų.</p>
<p><strong>Storosios žarnos vėžys</strong></p>
<p>Kelių studijų rezultatai: vartojant 4 ar daugiau puodelius kavos yra 24 proc. mažesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu negu nevartojant.</p>
<p><strong>Kepenų cirozė</strong></p>
<p>8 metų trukmės 120000 vyrų ir moterų studija: 1 puodelis kavos 22 procentais sumažina mirties nuo alkoholinės kepenų cirozės riziką.</p>
<p><strong>Kavos saugumas</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kardiovaskulinės ligos</strong></p>
<p>Išeminė širdies liga</p>
<p>10 studijų apibendrinimas: nėra ryšio tarp išeminės širdies ligos ir kavos vartojimo. Išskyrus norvegų studiją – nefiltruota kava didina riziką.</p>
<p>Hipertenzija</p>
<p>Kofeino vartojimas didina kraujospūdį, tai yra žinoma. Nustatyta, kad vartojant 5 puodelius kavos per dieną, AKS (kraujospūdis) vidutiniškai padidėja: sistolinis 2,4, diastolinis 1,2 mm Hg. Atrodo nedaug, tačiau nustatyta, kad sistolinio kraujospūdžio sumažinimas 2 mm Hg, 10 proc. sumažina mirtingumą nuo insulto ir 7 proc. išeminės širdies ligos.</p>
<p>MTL (blogasis) cholesterolis</p>
<p>Nefiltruotos kavos naudojimas didina serumo bendrą cholesterolį ir MTL priklausomai nuo dozės. Filtruotos kavos naudojimas labai mažai įtakoja. Cholesterolį didina kafestolis ir kaveolis, kurie pašalinami popierinių filtrų pagalba.</p>
<p>Homocisteinas</p>
<p>Homocisteino koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas siejamas su didesne rizika kardiovaskulinėms ligoms – išeminei širdies ligai, insultui, periferinių kraujagyslių ligoms. Vartojant 4 puodelius kavos per dieną patvirtinamas homocisteiną didinantis kavos efektas. 200 mikrogramų folio rūgšties vartojimas apsaugo nuo homocisteino padidėjimo, kurį sukelia 2-3 puodeliai kavos.</p>
<p>Nepageidaujamas kavos poveikis</p>
<p>Širdies ritmo padidėjimas, nemiga, galvos skausmas, nervingumas, rankų tremoras, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, diurezės padidėjimas. Nutraukus vartoti pasireiškia galvos skausmu, nuovargiu, dirglumu, todėl rekomenduojama nutraukinėti palaipsniui.</p>
<p>Kavos ir vaistų vartojimas</p>
<p>Vaistai, kurie mažina kofeino pašalinimą iš organizmo ir taip didina kofeino sukeltą efektą: cimetidinas, disulfiramas, estrogenai, flukonazolis, mexiletinas, chinolonai, terbinafinas.</p>
<p>Fenitoinas ir cigarečių rūkymas didina kofeino metabolizmą ke[penyse, todėl jo poveikis mažėja.</p>
<p>Kofeino poveikis kitiems vaistams</p>
<p>Kofeinas slopina vaistų metabolizmą kepenyse: antipsichotinių, klozapino, didina klozapino konc. serume ir didina riziką toksiškumui.</p>
<p>Mažina acetaminofeno pašalinimą ir stiprina aspirino veikimą, todėl gaminami kompleksiniai vaistai.</p>
<p><strong>Sąveika su maisto medžiagomis</strong></p>
<p>Kalcis ir osteoporozė</p>
<p>Išgėrus vieną puodelį kavos – kalcio netenkama 4-6 mg. Dauguma studijų nerado ryšio tarp kavos naudojimo ir kaulų tankio. Tirtas ryšys tarp rizikos šlaunikaulio lūžiui ir kavos naudojimo. Tik viena studija Norvegijoje nustatė, kad vartojant mažiausiai 9 puodelius kavos padidėja rizika šlaunikaulio lūžiui. Tačiau JAV studijose rastas ryšys. Framingamo studija – vartojant 2 puodelius kavos padidina riziką šlaunikaulio lūžiui per sekančius 12 metų 69 procentais. Kita studija, kuri tyrė slaugytojas nustatė, kad 4 puodelių kavos vartojimas padidina riziką lužiams 3 kartus per sekančius 6 metus. Moterims virš 65 metų vartojant 190 mg kofeino – 20 proc. didesnė lūžių rizika.</p>
<p>Rekomendacija – užtikrinti pakankamą kalcio ir vit. D suvartojimą, ir riboti kavos iki 3 puodelių per dieną – tai padės sumažinti riziką osteoporozei ir lūžiams.</p>
<p>Geležis</p>
<p>Kavos polifenoliai gali sujungti nehemo geležį ir sumažinti pasisavinimą. 150-250 ml kavos gėrimas sumažina geležies pasisavinimą 24-73 proc. Todėl kartu vartoti kavą ir geležį nereiktų.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>http://dietos.lt/wordpress/2011/04/28/tyrimais-pagristi-duomenys-apie-kava/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>5</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
