Sultys – nėra būtinas žmogaus raciono komponentas.  Išspaudus sultis, naudingiau būtų suvalgyti išspaudas, o ne išgerti skystį. Todėl klaidinga rinktis sultis, nesuvalgant reikiamo kiekio ir rūšies daržovių bei vaisių. Žymiai vertingesnis produktas yra natūralūs švieži vaisiai arba daržovės. Net ir ką tik išspaustose sultyse beveik nelieka skaidulinių medžiagų, sumažėja vitaminų.

Sulčių vartojimas rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais. Vienas iš jų –  kai dėl tam tikrų priežasčių nesuvartojama pakankamai daržovių. Tuomet tokiems žmonėms rekomenduojama gerti po 1-2 stiklines daržovių sulčių per dieną. Dar naudingiau būtų vartoti šviežių daržovių tyres, atskiestas vandeniu. Kitos indikacijos vaisių sulčių vartojimui – kai tikslinga priaugti svorio, arba po treniruotės, raumenų glikogenui atstatyti.

Na, o pagrindinis skysčių šaltinis turėtų būti vanduo.

Tiems, kurie negali atsisakyti sulčių arba yra indikacijos joms vartoti – geriausiai rinktis šviežiai spaustas vaisių arba daržovių sultis.  Šviežių sulčių gėrimas yra gera alternatyva pirktinėms. Jeigu nėra minėtų indikacijų sulčių vartojimui (nepakankamas daržovių vartojimas, treniruotės, svorio priaugimas), sultis reiktų gerti ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę, skiestas per pusę su vandeniu. Nereikia piktnaudžiauti morkų, burokėlių sultimis dėl didelio karoteno kiekio jose – gerti su pertraukomis.

Iš pirktinių sulčių reiktų rinktis tokias, kuriose nėra konservantų, kurios nėra papildomos cukrumi gaminant, o yra natūraliai saldžios dėl vaisių gliukozės ir fruktozės. Visa tai galima perskaityti ant pakuotės.

Ruošiant sultis žiemai ir jas pakaitinus, vitaminų sumažėja – pavyzdžiui vitaminas C nėra atsparus karščiui, po paros šviežiose citrusinių sultyse vitamino C kiekis gali sumažėti per pusę.

Na, o jei dar niekada nebandėte, paragaukite raugintų kopūstų sulčių – jos labai vertingos dėl probiotinių bakterijų.

Svarbiausia valgyti pakankamai daržovių, vaisių. Skirtingų spalvų daržovės turi skirtingas naudingas medžiagas, todėl reikia stengtis kasdien suvalgyti raudonos, oranžinės, tamsiai žalios, žalios, baltos (česnakai, svogūnai), mėllynos – violetinės spalvos daržovių bei vaisių. Ir nepamiršti ankštinių.

Vaisiuose ir daržovėse esančios medžiagos gali mažinti lėtinių ligų riziką, tokių kaip kardiovaskulinių ligų, vėžio. Svarbiausias vaidmuo ligų rizikos mažinime tenka vaisių ir daržovių fitochemikalams – fenoliams, flavanoidams, karotenoidams.

Kai kas teigia, kad sulčių mišiniuose (į kuriuose įeina keletas vaisių ir daržovių) susidaro kenksmingi junginiai, tačiau tokie teiginiai spekuliatyvūs. Tikrai nėra nustatyta, kad susidarytų nuodingos medžiagos. Į daržovių salotas irgi dedame įvairių daržovių ir mokslininkai pripažįsta, kad tai labai naudinga, taigi, ir stiklinėje sulčių gali būti įvairių produktų.

Dažnai klausiama apie lėtaeigės sulčiaspaudės naudą. Tiesa, maistinių medžiagų išsaugojimas spaudžiant su lėtaeige geresnis, bet ne šimtaprocentinis. Vitaminai inaktyvuojasi sąlytyje su oru, šviesa ir t.t., net sulčių stiklinėje. Bet net ne vitaminai turėtų būti diskusijų objektas, mat vitaminų, esančių vaisiuose ir daržovėse stokos problemos paprastai nėra. Nebe skorbuto laikai dabar. Svarbiausia tai, kad vaisių ir daržovių išspaudose lieka skaidulos ir dalis fitochemikalų (antioksidantai). Pvz. naudingiausi fitochemikalai yra obuolių luobelėje. O skaidulos bei fitochemikalai – tai labai probleminė ir dažnai trūkstama raciono medžiaga, labai naudinga daugeliu aspektų, pvz. sauganti nuo vėžio, ir daugelio lėtinių ligų.

Dietologijos klinika “Dietos sistema”

gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė