Kovo 16, trečiadienis.

Pavasaris. Tiek kalendorinis, tiek už lango, tiek širdyje.

Svoris. Laikosi stabiliai, po truputėlį judėdamas žemyn. Du žingsniai į priekį, vienas atgal. Jaučiuosi beveik liekna, o tai turbūt ir yra svarbiausia :)

Rėžimas. Sportuoju stabiliai, bet vis sunkiau prisiversti nutempti savo užpakalį į sporto klubą :) Ilgai būna šviesu, oras traukte traukia likti lauke. Į dideles diskusijas su savimi nesileidžiu – tiesiog žinau, kad per savaitę turiu 3 kartus pasportuoti ir taškas. Nežinau, kaip bus kai dar labiau atšils oras?

Valgau padoriai (dažniausiai). Kai mažiau skiri dėmesio maistui, pasirodo, kad iš tiesų, valgai, kad gyventum, o ne atvirkščiai :) Aš kaip augantis kūdikis, nuo specialaus maitinimosi pereinu prie “bendrųjų patiekalų”. Verdu makaronus sūnui – valgau ir pati. Tiesiog gamindama riboju riebalus, o valgydama – porcijas. Vis dar stengiuosi valgyti lėėėėėtai ir nieko neskaityti :) Žinot, kas padeda valgyti lėčiau? Ogi paprastos kinietiškos lazdelės. Sūnus juokėsi, klausdamas, kaip aš valgysiu jomis sriubą :) Na, aš jomis valgau ryžius ir makaronus – tikrai padeda pasisotinti mažesniu kiekiu ;) .

Na, čia gyvenimo proza. Bet pastaruoju metu, mano gyvenime buvo nemažai poezijos :)

Taigi praeitą savaitę švenčiau savo gimtadienį. Na, faktas, kad pasenau dar vienais metais manęs per daug nedžiugina, tačiau šiaip savo gimtadienį aš laaaabai mėgstu :) Man patinka, kad tą dieną netgi tie, su kuriais bendrauju mažai, prisimena mane (visagalis Facebook tam ypač pasitarnauja :) ), draugai sako gražius palinkėjimus, mano namuose pražysta gėlės, pati jaučiuosi pakylėta ir visada tikiu, kad po gimtadienio ateina gražesnis ir šviesesnis laikas. Man mano gimtadienis simblolizuoja pavasario pradžią :)

Šiemet gimtadienis buvo ypatingas, nes jau savaitę prieš jį, draugai pradėjo kalbėti apie tai, kad visą savaitgalį būčiau nusiteikusi švęsti. Kur ir kaip? To nežinojau iki paskutinės minutės :) Žinoma, Lietuva maža, draugus savo pažįstu, tad turėjau tris variantus – pajūrys, Druskininkai, kaimo sodyba. Ir kaip nustebau, kai su drauge pajudėjome… Panevėžio link :) Tarkim, tai buvo taktinis manevras, norint mane suklaidinti, nes po ilgos ir linksmos kelionės, vistik atsidūrėme Palangoje :) Ten manęs laukė jaukus viešbučio kambarys (r0žinis!) :) O muzikiniame klube – draugų kompanija ir Anties koncertas. Net dabar rašydama jaudinuosi – toks draugų dėmesys man padarė didžiulį įspūdį ir reikėjo bent poros taurių putojančiojo, kol atgavau amą ir gebėjimą normaliai bendrauti :D Patiko ir niekada nesenstantis Kaušpėdas su naujomis ir senomis geromis “Alyvomis”, “Zombiais” ir pan. O “ne tau, Martynai, mėlynas dangus” traukė atsistoję visa salė :)

Kitą dieną siurprizai tęsėsi. Po pusryčių vėl buvau įsodinta į mašiną ir pristatyta masažui :) Įdomiausia, kad masažuotoja, vos pradėjusi darbą, paklausė, ar tik aš nemetu svorio :) Gal man ant kaktos parašyta? :) Pasirodo, nors ir sportuoju, kūnas “skundžiasi”, kad sumažėjo riebalų po oda. Ech, reikėtų ir daugiau masažų….

Taigi, savaitgalis išties buvo nuostabus, nepakartojamas, džiaugsmingas, jaudinantis ir visoks koks… Galėčiau tęsti ir tęsti :) Savęs neribojau, tačiau sekmadienį nutempiau save į sporto klubą ir pasidariau mažo kaloringumo dieną. Kaip kažkada minėjau – sugriešyjai – laiku sustok ir įjunk stabdį :)

Ech… Pati sau pavydžiu tokių DRAUGŲ. Vis galvoju – ar tikrai parodžiau ir pasakiau, kaip iš tiesų džiaugiuosi ir kaip vertinu tai, ką jie man padarė? Bet tikiuosi, kad jie suprato :)

pavasariški linkėjimai,

Saulė